Ir vėl – VMI interpretacijos
Tačiau kai kurioms bendrovėms laikas prarastas: jei suėjo 3 metų senaties terminas, leidžiantis tikslinti ir perskaičiuoti mokesčius, vargu, ar jos jau ras teisybę. Tuo tarpu VMI nesiima garsinti savo „žygių“ ir tyliai keičia įstatymo komentarą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) neskundžiama nutartimi praėjusį gruodį atmetė VMI skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo panaikintas mokesčių administratoriaus sprendimas negrąžinti 87.382,16 Eur mokesčio permokos su koncernu „Icor“ susijusiai UAB „Emisija“.
Teismas įvertino, kad VMI sprendime buvo neteisingai taikyta ir aiškinta Pelno mokesčio įstatymo 56-1 str. nuostata, numatanti sąlygas, kada gali būti perduoti mokestiniai nuostoliai kitai tos pačios verslo grupės įmonei.
Ši nuostata įtvirtina reikalavimą, kad mokestinių nuostolių perdavimo dieną turi būti valdoma ne mažiau kaip 2/3 (66,7%) kiekvieno perduodant mokestinius nuostolius dalyvaujančio patronuojamojo vieneto akcijų.
Tačiau įstatymas nenustato jokių reikalavimų užtikrinti nurodytą 2/3 kontrolės intensyvumą kokį nors tęstinį laikotarpį, pabrėžė teismas. O būtent taip ginče su UAB „Emisija“ įstatymo nuostatą traktavo VMI.
„Šioje nuostatoje nustatytas reikalavimas, kad įmonės dvejus metus būtų toje pačioje įmonių grupėje, o ne dvejus metus turėtų ne mažiau kaip 2/3 akcijų. Ši įstatymo nuostata nenustato kvalifikuoto akcijų skaičiaus (2/3) buvimo apibrėžtą dvejų metų laikotarpį“, – nurodė teismas.
Teisininkai primena: pastaraisiais metais mokesčių inspektoriai neretai neleisdavo įmonių grupėms perduoti mokestinių nuostolių tarp savo grupės bendrovių.
Teisybės dėlei verta priminti: VMI ne pirmą kartą linkusi interpretuoti vieną ar kitą įstatymą – ir vis ne verslo naudai. Dėl šįkart minimos savivalės dalis bendrovių jau nieko negali atitaisyti: mat jau suėjo 3 metų senaties terminas, leidžiantis tikslinti ir perskaičiuoti mokesčius.
Indrė Ščeponienė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, pateikė teorinį pavyzdį, kiek dėl per griežtai traktuoto įstatymo galėjo prarasti verslas.
Pavyzdžiui, įmonė negavo galimybės perkelti nuostolius ir sumokėjo pelno mokestį nuo 1 mln. Eur. Tačiau iš tikrųjų jos grupės įmonė turėjo teisę perimti 800.000 Eur nuostolio, o tai reiškia, kad pelno mokestį būtų reikėję mokėti tik nuo 200.000 Eur.
Teismas patvirtino, kad VMI savavališkai interpretavo įstatymą, per griežtai vertindama nuostolių perkėlimą.
Regis, viskas gana paprasta: yra įstatymas ir jį skaityti jį derėtų taip, kaip jis surašytas. Taip daro ir verslas, ir teisininkai. Tačiau, kaip pažymi pastarieji, VMI turi savo „taisykles“, kaip ir savo „būdą“ skaityti kai kuriuos teisinius aktus. Taip atsiranda interpretacijos, ribojimai, kurie įstatyme nenumatyti. Tokia mokesčių prievaizdo „kūryba“ verslui neretai atsiliepia nuostoliais, tačiau mėginimai rasti teisybę dažnokai virsdavo kova su vėjo malūnais.
Taip buvo iškreipta ir įmonių grupės sąvoka, iškreiptas laikotarpis, per kurį nuostolių perkėlimas gali būti vykdomas.
Advokatės teigimu, įstatymas numato esminius reikalavimus, kuriuos turi atitikti verslas, norintis pasinaudoti lengvata. Pasak jos, įstatyme nėra ribojimų, kurie leistų lengvata naudotis tik į priekį. Vadinasi, atitinkant nustatytus kriterijus, vienos grupės įmonės mokestiniai nuostoliai gali būti perduoti kitai už praėjusį laikotarpį tiek, kiek leidžia mokesčių perskaičiavimo ir tikslinimo senatis – trejus metus.
„Džiugu, kad teismas tokios praktikos taikymą nukirto neskundžiama nutartimi ir dabar galimybės praktiškai pasinaudoti lengvata tapo didesnės“, – vertina „Sorainen“ partnerė.
Todėl dar galinčioms tai padaryti įmonėms rekomenduojama įvertinti praėjusius laikotarpius ir galimybes perkelti nuostolius į pelningas grupių bendroves. Tokiu būdu galima atgauti dalį pelno mokesčio už praėjusį laikotarpį.
Taip pat ekspertai ragina ir kitas bendroves pasigilinti, gal jos gali pasinaudoti lengvata, net jei anksčiau ir buvo sulaukusios neigiamo atsakymo iš mokesčių administratoriaus. Beje, VMI parengtame Pelno mokesčio įstatymo komentaro projekte reikalavimai įmonėms išdėstomi jau kitaip.
Ir dar – verslas turėtų parodyti daugiau drąsos ir ginti savo pozicijas, ypač ten, kur VMI kuria taisykles. Tas, kurių nėra įstatymuose. Teisininkai primena: VMI išaiškinimai nėra Šventasis Raštas.
VŽ savo ruožtu stebisi, kodėl VMI nekreipia dėmesio (ir ne tik minėtu atveju) į Mokesčių administravimo įstatymo nuostatą, sakančią, kad mokesčių teisės aktų prieštaravimai ar neaiškumai turi būti aiškinami mokesčių mokėtojo, o ne mokesčių administratoriaus naudai. Ar šią nuostatą tiesiog patogu ignoruoti?
Negana to, mokesčių inspekcija dabar dar ir neria į krūmus – VMI buvo neteisi, tačiau apie tai garsiai taip ir nepaskelbė, jau nekalbant apie tai, kad neskelbia, nei kiek įmonių nukentėjo dėl inspekcijos interpretacijų, nei kiek iš jų dar gali atgauti pinigus.
