D. Kuleba, J. Borrellis. Europai ir pasauliui reikia, kad Ukraina atsilaikytų
Rusijos veiksmai yra klasikinis devynioliktojo amžiaus imperinės ir kolonijinės agresijos pavyzdys. Ukrainai tenka kęsti tai, ką daugelis kitų šalių patyrė praeityje. Rusijos karo motyvai niekada nebuvo susiję su Ukrainos neutralumu, NATO plėtra, rusakalbių apsauga ar kitais suklastotais pretekstais.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne kartą teigė, kad Ukraina nėra tautinė valstybė ir kad Ukrainos tapatybė yra dirbtinė. Vienintelis šių karinių veiksmų tikslas – sunaikinti nepriklausomą šalį, užkariauti žemę ir vėl užvaldyti tautą, kuri nusprendė tapti savo likimo šeimininke. Rusijos imperiniai užmojai neabejotinai žinomi daugeliui pasaulio tautų, kurios anksčiau kentė kolonijinį jungą ir priespaudą.
Rusijos agresijos prieš Ukrainą padariniai jaučiami toli už Europos ribų. Karas paveikė apsirūpinimo maistu saugumą ir energijos kainas. Drauge vykdytos masinės dezinformacijos ir politinio destabilizavimo kampanijos. Šie sukrėtimai iš tiesų buvo pasaulinio masto. V. Putinas kuria vis labiau sandoriais pagrįstą pasaulį. Jis dislokavo „Vagnerio grupę“ Afrikoje, perversmais destabilizavo kitas šalis ir vykdė ekonominę prievartą grasindamas badu – siūlydamas grūdus, kurių stygių sukūrė pats, sistemingai degindamas laukus Ukrainoje, taikydamasis į jų laikymo infrastruktūrą ir blokuodamas svarbius jūrų eksporto maršrutus.
Taigi karas ir jo padariniai paliečia kiekvieną šalį. Rusijos triumfas reikštų, kad kas stipresnis, tas teisesnis, o tai būtų labai pavojinga. Visoms pasaulio agresorėms kiltų pagunda sekti Rusijos pėdomis. Jei agresija galiausiai apsimokėtų, visos šalys, turinčios teritorinių pretenzijų savo kaimynėms, galėtų užsimanyti imtis atitinkamų veiksmų. Būtent todėl daugelis Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių yra suinteresuotos, kad karą laimėtų Ukraina.
Tai nėra Vakarų karas prieš visus kitus. Remti Ukrainą nereiškia būti Vakarų pusėje. Tai reiškia nepritarti karui ir terorui. Tai reiškia laikytis abipuse pagarba grindžiamų tarptautinių santykių principo ir remti ukrainiečių teisę į saugumą ir laisvę. Tiek Ukraina, tiek Europos Sąjunga taiko XXI a. tarptautinių santykių požiūrį, kuris visiškai prieštarauja V. Putino Rusijos požiūriui. Mūsų vizija yra grindžiama tarptautine teise, pagarba ir abipuse nauda, o ne prievarta, kyšininkavimu ir baime.
Niekas nėra labiau suinteresuoti tuo, kad šis karas greitai baigtųsi ir į mūsų žemyną grįžtų taika, už mus. Siekdama šio tikslo, Ukraina pasiūlė dešimties punktų taikos planą, kuriam ES visiškai pritaria ir kuriame ne tik numatyta nutraukti karo veiksmus, bet ir pateikiami pasiūlymai, kaip didinti apsirūpinimo maistu saugumą, branduolinę saugą, aplinkos apsaugą ir energetinį saugumą, taip pat geriau užtikrinti tarptautinį teisingumą, žmogaus teises bei JT Chartijos laikymąsi.
Šis planas yra vienintelis rimtas pasiūlymas dėl taikos, todėl raginame visas taikos siekiančias šalis drauge užtikrinti, kad jis būtų įgyvendintas. Ukraina šiuo metu rengia pasaulinį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl Taikos formulės Šveicarijoje ir ES aktyviai remia šį procesą. Viso pasaulio vadovai sieks susitarti dėl bendros teisingos taikos Ukrainoje vizijos, grindžiamos JT Chartija. Tuomet Rusijai bus pristatyta ši konsoliduota pasaulinės daugumos pozicija ir jai neliks nieko kito kaip tik gera valia angažuotis.
Prasideda tretieji karo metai, tačiau įrodysime, kad agresijos ir teroro akivaizdoje išliksime atsparūs. Negalime leisti – ir neleisime, – kad XXI amžiuje agresija atsipirktų. Mobilizuosimės prieš ją. Vienintelis būdas teisingai taikai pasiekti – padidinti paramą Ukrainai. Pastaraisiais mėnesiais ES darė būtent tai ir 2024 m. ketina paramą dar labiau padidinti.
Mūsų bendras tikslas – užtikrinti, kad šiuo metu kare atsidūrusi Ukraina pakeistų padėtį savo naudai ir kad kuo greičiau būtų galima pasiekti teisingą taiką. Tam labai svarbi pasaulio parama. Visi suinteresuoti, kad būtų laikomasi tarptautinės teisės ir kad bendradarbiavimas būtų svarbiausias prioritetas. Nei Europoje, nei kituose regionuose neturi būti grįžta prie tamsios karinės agresijos, imperializmo ir kolonializmo praeities.
Komentaro autoriai – Dmytro Kuleba , Ukrainos užsienio reikalų ministras, ir Josepas Borrellis, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas
Autorinės teisės: Project Syndicate, 2024
