Endšpilis be pralaimėtojų
Diskusijos dėl Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo keitimo vyksta jau nuo 2019 m., tačiau imtis pokyčių pradėta tik praėjusių metų pabaigoje – Seimas gruodį pritarė, kad turėtų būti įsteigti privalomi Lietuvos turto ir verslo vertintojų rūmai.
Finansų ministerija aiškina, jog dabartinę turto vertintojų veikloje galiojančią tvarką keisti būtina dėl to, kad neužtikrinama vertinimo ataskaitų kokybė ir vertintojų priežiūra.
Viena iš įvardijamų problemų – veiklą prižiūrinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba per metus patikrina labai mažą ataskaitų dalį. O valstybės tarnautojas negali nustatyti, ar ataskaitoje turto vertė yra teisinga.
Diskutuota buvo dėl įvairių Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo pakeitimo
modelių, galiausiai į Seimo posėdžių salę nukeliavo projektas, kuriame siūlyta nuo 2025 m. atsisakyti privalomo turto vertintojų licencijavimo. Norėta, kad kvalifikacijos pažymėjimus išduotų naujai steigiama Jungtinė vertintojų asociacija.
Verslo bendruomenė dėl tokio pasiūlymo buvo skeptiška. Ją neramino tai, kad Jungtinę asociaciją turėtų sukurti patys turto vertintojai (šiuo metu yra trys turto ir verslo vertintojus vienijančios asociacijos), taip pat tai, kad narystė organizacijoje nebūtų privaloma.
Verslininkus palaikė ir liberalas Eugenijus Gentvilas, su Seimo Ekonomikos komitetu teikęs pasiūlymus.
„Nesant privalomos narystės asociacijoje, vieni rinkos dalyviai, turto vertintojai veiks pagal savivaldos nustatytus standartus, o kiti veiks visiškai laisvai. Taip neturėtų būti“, – Seimo posėdyje aiškino jis.
Visgi, bene paskutiniame 2023 m. Seimo posėdyje parlamentarai pritarė, kad turėtų būti įsteigti privalomi Lietuvos turto ir verslo vertintojų rūmai, kurių veiklą reguliuotų įstatymas.
Tie rūmai išduos kvalifikacijos atestatus, žmonės turės būti išsilaikę egzaminus, tad vertinimų nebegalės atlikti bet kas.
Nors turto vertintojų asociacijų atstovai išsikovotus pakeitimus vadina laimėtu mūšiu, bet ne karu, jie sako pakeitimus sveikinantys.
Pasak Irmantos Krikščiūnienės, Lietuvos vertintojų rūmų valdybos (LVRV) pirmininkės, bene svarbiausias pakeitimas, kuriam pritarė Seimas, – tai reikalavimas, kad turto vertinimo ataskaitų tikrintojai taip pat turėtų tam reikalingą kvalifikaciją.
Mat patikrinimus iki šiol organizuoja ir atlieka asmenys, turintys teisinį išsilavinimą, bet patys nedirbę vertintojais ir kai kuriais atvejais net neskaitę vertinimo ataskaitų.
„Seniau žmogus ataskaitoje nustatydavo klaidas pagal savo suvokimo lygį, o dabar bent jau turės kvalifikaciją tai daryti“, – kalba I. Krikščiūnienė.
Tiesa, vertintojai įžvelgia ir tam tikrų rizikų. Tauras Antanas Tupinis, Lietuvos turto vertintojų asociacijos prezidentas, tikina, kad visiškai nereguliuojamas lieka neprivalomas turto vertinimas.
Įstatymo projekte taip pat liko nuostatos, kad visos turto vertinimo ataskaitos turėtų būti registruojamos ir keliamos į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą. Be to, atsiranda administracinė atsakomybė: dėl neteisingai nustatytų turto verčių bus galima skirti baudą nuo 300 iki 6.000 Eur.
Vertintojai stebisi baudomis, su kuriomis jie nesutiko nuo pat pradžių.
„Kyla klausimų, pagal ką nustatyti, kokią baudą skirti. Jei reikia skirti baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, visiems viskas aišku: kiek viršijo greitį – tiek skiri baudos. Bet kaip pasakyti, kokio dydžio baudą skirti žmogui, kuris, tikrintojo subjektyvia nuomone, atliko netinkamą įvertinimą? Čia kompetencijos dalykas, ir tai nėra taip aiškiai apibrėžiama“, – svarsto LVRV pirmininkė.
Turto vertintojų nuomone, dabar veikianti Garbės teismo tvarka yra gera, o baudas labai sudėtinga bus paskirti, nes turto vertinimas yra nuomonė, tad jie nesupranta, kaip gali skirti baudą už nuomonę. Tai atveria kelią įvairioms interpretacijoms ir pan.
Tiesa, kol kas Seime įstrigęs ir įstatymas dėl minėtų Rūmų, ir pats Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymas. Planuojama, kad abu juos parlamentarai priims pavasario sesijos metu.
VŽ nuomone, poslinkis šioje užsitęsusioje istorijoje yra geras ir siektinas abipusio susikalbėjimo pavyzdys – kai viena pusė gali ir nori išgirsti kitos pusės problemas. Ir jas spręsti. Taip ir gimsta konsesusas.
