Tobula dirva susirinkti balsų
Lietuvos antros pakopos pensijų fonduose 2023 m. pabaigoje 1,4 mln. žmonių jau buvo sukaupę turto už 7,1 mlrd. Eur.
Dviejų didžiausių valdytojų ne pačių jauniausių amžiaus grupių antros pakopos pensijų fonduose, kuriuose jų dalyviai kaupia ilgiausiai, sukauptas turtas siekia po 5.000–6.000 Eur žmogui.
O Seime randasi siūlymų, kaip antai kvestionuotinų matematikos gebėjimų liberalo Jono Varkalio, leisti pensijų fondų dalyviams, jau sukaupusiems pensijai daugiau nei 10.807 Eur, šios sumos neviršijančias lėšas pasiimti vienkartine išmoka.
Ir ne tik Seime. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Vyriausybei leisti gyventojams prireikus pinigų iš antros pakopos pensijų fondų pasiimti iki 10.800 Eur, tačiau šį pakeitimą siūlo svarstyti tik po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.
Pažiūrėjus į paties didžiausio antros pakopos sektoriaus dalyvio turto išsaugojimo grupės fondo ataskaitą už 2022 m. (nes už 2023 m. dar nepateikta), vidutinė sukaupta suma siekė apie 6.200 Eur. Laikotarpio pabaigoje iš kiek daugiau kaip 5.700 fondo dalyvių 420 tebuvo prie gaunančiųjų periodines įmokas, kurios šiuo metu mokamos sukaupus nuo 5.403 Eur iki 10.806,99 Eur.
Taigi, realybėje dar rastume mažai antros pakopos pensijų dalyvių, kurie jau būtų sukaupę sumą, viršijančią 10.807 Eur ir taip atrakinančią galimybę pasiimti iki tiek siekiančią sumą.
10.000 Eur viršijanti suma, kurią galima pasiimti išsyk, nors dažno antroje pakopoje dar nesukaupta, jau gali skambėti patraukliai, susimąsčius apie vienkartines išlaidas.
Vienkartinė dešimttūkstantinė vietoj kasmėnesinių keliasdešimties eurų išmokų ypač patraukli gali pasirodyti krašte, kuriame, kaip naujausiame tyrime konstatuoja Lietuvos bankas, finansinis raštingumas per dešimtmetį suprastėjo. Lietuvių finansinės žinios pablogėjo beveik 20%, atsiliekame nuo kitų 39 šalių vidurkio, atskleidė Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotas, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pernai, po 8 metų pertraukos, vykdytas tarptautinis finansinio raštingumo tyrimas.
„Trečdalis žmonių linkę gyventi šia diena ir negalvoti apie savo ateitį“, – tyrimo rezultatus komentuoja dr. Viktorija Dičpinigaitienė, LB Finansinio raštingumo centro vadovė.
Ir diskusijos apie lėšų išsiėmimą iš pensijų fondų yra bene geriausia to iliustracija.
Menko finansinio raštingumo fone potencialiam rinkėjui išsyk vidines stygas užkabina dar nė nesančių pinigų išsiėmimo siūlymai, todėl jų laikas – neatsitiktinis. Juk sulauktumėte 43% žmonių pritarimo, būtent tiek teigia, kad leidus pasiimtų pinigus iš pensijų fondų.
Pagundai lengvai susirinkti balsų – nes artėja ir šie rinkimai – neatsispyrė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Ar tai reiškia praregėjimą (kad antros pakopos sistema nėra patraukli taupančiajam), kai nebesi banko atstovas spaudai, ar populizmą?
Šiuose siūlymuose bent jau įvertinkite sukauptų lėšų sandarą iki galo. Jeigu būtų leidžiama išsiimti sukauptas lėšas vienkartine išmoka, tuomet reiktų pasvarstyti ir apie skatinamosios valstybės įmokos, kuria prisidedama prie kaupimo, sugrąžinimą į biudžetą sulig atsiėmimu. Antai vien pernai tam iš biudžeto buvo numatyta kone ketvirtis milijardo eurų.
VŽ nuomone, tokie siūlymai yra manipuliavimas auditorija, naudojantis jos asmeninių finansų neišmanymu. Nesunku numanyti, kas dėsis vėlesniais rinkimų ciklais, kai pensijų fonduose bus sukauptos didesnės ir labiau pasitaškyti skatinančios sumos.
