R. Vilpišauskas. Vis mažiau bendra ES rinka
Tačiau pastaruoju metu kyla vis daugiau abejonių, ar tas supratimas nesilpnėja. Tradiciškai bendrosios rinkos įtvirtinimu ES šalyse rūpinosi Europos Komisija. Tačiau ši kadenciją baigianti Komisija labiau pagarsėjo industrinės politikos iniciatyvomis, atsakant į JAV skirstomas subsidijas, ir didžiųjų Amerikos kompanijų reguliavimu nei nuosekliu egzistuojančių kliūčių bendrajai rinkai šalinimu.
Tiesa, laikydamasi pažado veikti geopolitiškai ir reaguodama į plataus masto Rusijos karą prieš Ukrainą 2022 m., Europos Komisija laiku ir pagrįstai pasiūlė pašalinti visas kliūtis ES prekybai su Ukraina. Taip buvo praktiškai įgyvendinta senokai analitikų kelta spartesnio pastarosios integravimo į ES bendrą rinką idėja, suteikiant galimybę maksimaliai pasinaudoti jos teikiamomis ekonominėmis galimybėmis net kol šalis neatitinka narystės ES sąlygų.
Deja, nepraėjus nė metams, Lenkijos ir kai kurių kitų ES šalių įmonės, patyrusios sunkumų konkuruodamos su ukrainietiškos kilmės produktais bei jos įmonių teikiamomis paslaugomis, pradėjo reikšti viešą nepasitenkinimą. Ūkininkai sulaukė rinkimams besiruošusios dabar jau buvusios Lenkijos vyriausybės paramos, vienašališkai apribojant ukrainietiškos kilmės grūdų ir kai kurių kitų maisto produktų įvežimą. Lenkijos vežėjai patys ėmėsi blokuoti kelius ties siena su Ukraina.
Nors naujoji Donaldo Tusko vadovaujama vyriausybė, atrodo, rado būdą, kaip įtikinti ūkininkus atsisakyti ES teisės neatitinkančių prekybos ribojimų, tačiau vežėjų vykdoma sienos blokada tęsiasi. Ironiška, kad anksčiau būtent Lenkijos, Lietuvos ir kitų šio regiono šalių vežėjai protestavo prieš ES Mobilumo paketą, apribojusį jų galimybes konkuruoti su Vokietijos, Belgijos, Prancūzijos įmonėmis.
Tai iliustruoja, kad konkurencijos bendrojoje rinkoje teikiama nauda gali tapti politine problema, kai konkurencija yra ypač intensyvi. Tada paprastai atrandama argumentų, kad ji yra nesąžininga, ir pasiūloma būdų ją apriboti. Ši politinė problematika pastaraisiais metais ES stiprėja ir dėl pokyčių JAV bei santykiuose su Kinija. Amerikoje smarkiai sumažėjęs tikėjimas globalizacijos nauda, o Kinijos taikomos rinkos reguliavimo ir savo įmonių protegavimo priemonės sukelia vis stipresnį JAV ir ES atsaką. Ekonominis saugumas tapęs svarbesnis už laisvosios prekybos naudą.
Rūpestį ekonominiu saugumu galima pateisinti, kai prekyba ir investicijos vyksta su autoritarinėmis valstybėmis, galinčiomis šiuos ryšius išnaudoti kaip spaudimo priemonę. Tačiau prekybos ribojimus sunku pateisinti, kai jie taikomi tarp ES valstybių ar jos narėmis siekiančių tapti šalių. ES bendrosios rinkos eižėjimas ypač žalingas tokioms mažoms ekonomikoms kaip Lietuva.
Todėl svarbu, kad mūsų diplomatai ir politikai aktyviai dalyvautų diskusijose ES, kai šį pavasarį buvę Italijos premjerai Enrico Letta ir Mario Draghi pristatys Europos Komisijos užsakymu parengtas ataskaitas apie ES bendrosios rinkos ir konkurencingumo būklę. Sustiprėjusios geopolitinės rizikos pasaulyje tik stiprina argumentus už laisvą prekybą su mūsų sąjungininkėmis. O jei ES bendroji rinka vis labiau eižės, tai susilpnins ir pačios ES geopolitinę įtaką bei patrauklumą.
Komentaro autorius - Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius
