Permanentinis neapibrėžtumas negali nustelbti vilties
Lygiai prieš metus, baigiantis 2022-iesiems, siautėjo dviženklė infliacija. Tai gerokai sumenkino ir ekonominių vertinimų, ir vartotojų pasitikėjimo rodiklius. Jiedu „nuvažiavo“ į nemenką minusą – atitinkamai –11,8 ir –9 (skalėje nuo +100 iki –100).
Nors per 2023 m. infliacija priartėjo prie centrinių bankų taip geidžiamos 2% ribos, radosi kiti įvykiai, smukdantys nuotaikas bei pasitikėjimą gražesne ir stabilesne ateitimi.
Čia pirmiausia derėtų kalbėti apie tarptautinį nestabilumą gerokai padidinusius įvykius: „Hamas“ ataką prieš Izraelį ir pastarojo agresyvią kovą su teroristais, įklimpusią Ukrainos kontrataką bei įtakingiausių ir stipriausių Vakarų valstybių didėjantį visuomenės nuovargį remiant Kyjivą, taip pat dėl Kinijos ir Šiaurės Korėjos elgesio nemenkstančią įtampą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
Neramių židinių nestinga ir kituose pasaulio kraštuose, pvz., Afrikoje ar Lotynų Amerikoje.
Ar tik nėra jau prasidėjęs Trečiasis pasaulinis karas, tik mes to dar taip oficialiai neįvardijame?
Tad per šiuos metus ekonominiai vertinimų rodikliai nors ir pagerėjo, bet taip ir liko neigiamoje zonoje – tebėra apie -1 ar -2. Maža to, 2023-iesiems artėjant prie pabaigos, nuotaikos ėmė vėl pamažėl prastėti.
Turbūt, tai nenuostabu. Juk situacija Ukrainoje negerėja, veikiau priešingai – kelia pagrįsta nerimą, kad Kyjivui gali tekti sutikti su Putino diktuojamomis kad ir laikinos taikos sąlygomis. Vakarų parama ukrainiečiams stringa ir silpsta. Kremlius vis agresyviau šiepiasi kitų savo kaimynų adresu.
JAV gali prezidentu išrinkti neprognozuojamą ir nestabilų Donaldą Trumpą, apskritai, radikalai ir populistai vis aukščiau kelia galvas ne vienoje Vakarų valstybėje.
Tarptautinė bendruomenė beveik negeba susitarti dėl priemonių, kurios mažintų klimato kaitą.
O dar ir bazinės palūkanos – rekordinėse aukštumose, ir nelabai aišku, kada pradės mažti.
Žodžiu, tokioje slogioje aplinkoje nelabai yra vietos optimizmui.
Baigiasi labai permainingi metai, tačiau laukia dar permainingesni ir dar neaiškesni metai.
O juk taip norėtųsi metų Didžiųjų švenčių proga būti puikios nuotaikos, su malonumu ir be įtampų žvelgti į praeinančius, su džiaugsminga viltimi – į ateinančiuosius laikus.
Kita vertus, per pastaruosius kelerius metus iššūkių buvo tiek daug ir tokių skirtingų, o žodis „neapibrėžtumas“ tapo vienu dažniausiai girdimų ir publikos vartojamų, kad, turbūt, tiesiog pripratome, prisitaikėme, ėmėme elementariausiai į jį nebekreipti dėmesio. Ir savo asmeninius, savo šeimos bei savo verslo planus pradėjome dėlioti jau beveik nebepaisydami to permanentinio neapibrėžtumo.
Vis dėlto, šventės yra šventės. Jų proga įprasta kalbėti apie viltį.
Ir linkėti. Sveikatos, gerumo, dosnumo. Tos pačios šviesios vilties.
Taip pat visuomet svarbu sau ir kitiems palinkėti taikos bei saugumo. Šiemet tai aktualiau nei bet kada.
Tad VŽ to ir linki.
Pakelkime taures už tai, kad baigiantis 2024-iesiems galėtume pasakyti, jog padangė prašviesėjo, niūriausios prognozės neišsipildė ir ateitis nusidažė optimistiškesnėmis spalvomis!
