Praskleidžiant ateities uždangą
Renginio, kurio pagrindinis rėmėjas yra „Swedbank“, metu įmonių savininkai, valdybų nariai ir vadovai, taip pat valstybės institucijų atstovai dalijosi savo įžvalgomis apie verslo perspektyvas 2024 m.
Konferencijos „Verslas 2024“ kulminacija tradiciškai tampa Metų CEO apdovanojimas. Šį titulą pelno vadovas, per metus sukūręs daugiausia vertės darbuotojams, akcininkams bei visuomenei.
Metų CEO „Verslo žinios“ renka tryliktą kartą. Šiemet šio titulo savininku tapo Darius Zubas, AB „Linas Agro Group“ valdybos pirmininkas.
Šios įmonės veiklos pradžia buvo prekyba žaliavomis. Ir ne vien žemės ūkio. Pradėta nuo lietuviškų rapsų eksporto į Angliją, kiaulių ir galvijų odos į Italiją. Buvo ir kitų prekių, vienetinių sandorių. Ir nerūdijantis plienas, ir naftos produktai iš „Mažeikių naftos“ į Ukrainą. Bet ilgainiui vadovai suprato, kad turi specializuotis, ir apsistojo ties žemės ūkiu, susirado stiprius partnerius Danijoje, kurie išmanė sektorių. Pradėta galvoti, kad reikia kurti daugiau pridėtinės vertės, todėl pasirinkta gamybos kryptis bei paslaugos žemdirbiams.
Bendrovė, 2021 m. liepą įsigijusi „Kauno grūdų“, Kaišiadorių paukštyno, Vilniaus paukštyno ir su jomis susijusių įmonių kontrolinius akcijų paketus, tapo didžiausia Baltijos šalių žemės ūkio ir maisto gamybos įmonių grupe.
Pasak vadovo, bendrovė matoma ir užsienyje. Nors labai didelę dalį produktų eksportuoja, už Baltijos šalių ribų gamybos ši įmonė neturi. Tiesa, pasiūlymų gauna nemažai, bet kol kas dairosi, svarsto.
O kol Metų CEO vardas dar slypėjo paslaptyje, renginio dalyviai mėgino bent šiek tiek praskleisti 2024-ųjų uždangą.
„Kitąmet labiausiai vertėtų atkreipti dėmesį, jog išliksime panašioje situacijoje, kurioje esame šiandien: nuosmukio pavyks išvengti, bet didelio pakilimo tikrai nereikėtų tikėtis. Patys esame tie veiksniai, kurie keičia taisykles. Kitąmet sukanka 20 metų, kai esame ES nariai. Ir per šiuos du dešimtmečius jau padarėme didžiulę pažangą. Pagal BVP augimą vienam asmeniui esame pirmieji ES. Įvardijant šį progresą, galima sakyti, kad nuo arklio perėjome prie vienaragio“, – sakė Inga Skisaker, „Swedbank“ Lietuvoje vadovė.
Konferencijoje dalyvavę verslininkai dalijosi mintimis apie vietines kliūtis, trukdančias aktyviau dirbti ar sulaukti investicijų: per didelę biurokratinę naštą, nestabilią mokesčių politiką, ypač dabar, kai vadinamoji mokesčių reforma vis dar kabo ore.
Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, paaiškino, kad Europoje didžiosios įmonės kenčia nuo dar didesnės biurokratijos. Tik lietuviškam verslui tai maža paguoda.
Ta proga buvo priminta Ursulos van der Leyen, Europos Komisijos pirmininkės, metiniame pranešime išsakyta nuostata-pasiūlymas, kad mažos ir vidutinės įmonės turėtų būti apkraunamos kuo mažesne administracine našta, atsisakant daugybės biurokratinių pančių. Tai padėtų didinti visos ES konkurencingumą.
Ar paskutinius metus dirbanti Lietuvos Vyriausybė pasirengusi ką nors nuveikti verslo aplinkos gerinimo linkme?
Premjerė aiškino, kad ministrų kabinetas ne tik stengsis įgyvendinti įmanomai daugiau dar kadencijos pradžioje iškeltų programinių tikslų, bet ir ypač didelį dėmesį skirs pastarųjų gausių krizių iššūkiams, pirmiausia – šalies saugumo stiprinimui.
„Žinoma, sieksime įgyvendinti kiek įmanoma maksimaliai savo programą. Šalia to teks ir spręsti einamąsias problemas. Ir čia pirmiausia būtina stiprinti krašto apsaugą, kuri, kaip akivaizdu, yra, buvo ir bus Vyriausybės prioritetas. Turime maksimaliai pasistūmėti įgyvendindami karinio mobilumo ir vokiečių brigados įsikūrimo projektus. Ir Lietuvos kariuomenės modernizavimas irgi yra labai svarbus projektas, nes negalime vien tik sėdėti ant nusiraminimo kėdutės ir kliautis, kad tik sąjungininkai mums padės“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Šalies saugumo stiprinimo tikslo kvestionuoti, ko gero, nesiimtų niekas – šalies saugumas turi būti tarp pačių didžiausių prioritetų, o šiais laikais tai turėtų būti svarbiausias uždavinys, spręstinas neatidėliojant ir pernelyg neužsidiskutuojant.
Kitas prioritetas – energetika, energetinis saugumas: „Vis dar tebepriklausome BRELL žiedui, bet jau turime sutarimą ir datas, kada iš jo išeisime. Bet ne tik tai. Energetikos krizė, kurią buvo sukėlęs Putinas, parodė, kad net jeigu turime alternatyvų, tai net ir iš draugiškų šalių gauti energijos išteklių tampa sudėtinga ar brangu. Tad šie įvykiai įrodo, kad energetika, jos saugumas yra svarbus geopolitinio saugumo veiksnys.“
I. Šimonytė priminė, kad kitąmet Lietuvoje vyks treji rinkimai – prezidento, Europos Parlamento (EP) ir Seimo. Ji išskyrė EP rinkimus, kurie „paprastai nurašomi kaip neįdomūs“.
Tačiau šįkart viskas turėtų būti kitaip. Anot premjerės, nuo jų priklausys ir visos ES ateitis bei Europos pozicija globaliu mastu. Nyderlandų rinkimų rezultatai verčia Europą sunerimti – juolab turint Bendrijoje tokius atskalūnus kaip Vengrijos ir Slovakijos premjerai.
„Matyt, šie EP rinkimai, o ir apskritai visi treji rinkimai Lietuvoje taps gana palankia terpe reikštis antiliberaldemokratiniams politikams. Bet turime ginti ir laisvę, ir demokratiją, ir savo gyvenimo būdą, nes tik tai užtikrina ne tik laisvąją rinką, bet ir ekonomikos plėtrą bei apskritai visuomenės gerovės didinimą“, – atkreipė dėmesį I. Šimonytė.
VŽ tenka pritarti Vyriausybės vadovei, kad rinkimų metai, kaip jau įprasta, pasižymės aktyvia ir gausia retorika. Pažadų gausa pasipils ant rinkėjų galvos, pieno upėmis su kisieliaus krantais bus viliojami ir verslininkai.
Bet po rinkimų šventės prasideda šiokiadieniai, laimėtojams tenka imtis atsakomybės už valstybę ir jos žmones, tuomet keičiasi ne tik retorika, bet ir sprendimai, tikėtina, priimami blaivesni.
Rinkėjams metas tai suprasti ir nustoti laipioti ant tų pačių grėblių – juk garsiausiai rėkiantys politikai paprastai menkai ką sugeba išpildyti.
O mąstantys žmonės turėtų nepamiršti, kad biudžetas visada „turi jausti saiką“, ypač šiais ekonomikos neapibrėžtumo kupinais laikais.
