Š. Ruzgys. Verslas: užklupti (ne)pasiruošę?
Kol kas pandemijos ir karo provokuojama recesija atrodo švelni, o ir verslas Lietuvoje praeities pamokas išmoko.
2007 m. JAV prasidėjusi finansų krizė Lietuvos verslui ir gyventojams atrodė tolima ir svetima. Verslas aktyviai plėtėsi, o politikai ir ekonomistai gana ilgai aptarinėjo argumentus, kodėl krizė JAV nepalies Lietuvos ekonomikos. Lietuvos banko duomenimis, nuo 2007 m. pradžios iki 2008 m. trečiojo ketvirčio ne finansų bendrovių skola išaugo nuo 10,6 iki 19,2 mlrd. Eur. Per mažiau nei dvejus metus verslo skola padidėjo 81%. Šiandien akivaizdu, kad toks verslo įsiskolinimo augimas signalizavo įsisukantį burbulą Lietuvos ekonomikoje.
Sėkmingai įdarbinama verslo skola – ne problema. Priešingai, tai gali paskatinti reikšmingą ekonomikos augimą ir progresą. Visgi, verslo įsipareigojimų augimas tuomet gerokai lenkė Lietuvos ekonomiką. 2007 m. pradžioje Lietuvos verslo skolos ir BVP santykis siekė 44%, o po metų viršijo 60% BVP. Akivaizdu, kad Lietuvos verslas plėtėsi gerokai greičiau nei Lietuvos ekonomika. Skolinti pinigai dažnu atveju buvo įdarbinti laukiant, kol pabrangs už juos įsigytas turtas.
Per pastaruosius dvejus metus verslo skola nuo 19 mlrd. Eur didėjo iki 27,6 mlrd. Eur. 45% išaugęs verslo paskolų kiekis iš tolo neprilygsta 2007–2008 m. augimui. Lygindami su tų metų patirtimi, aiškiai matome, kad skolinimosi tempai gerokai lėtesni. Tikėtina, kad skolinimosi tempus keičia nuolat griežtėjantis reguliavimas. Taip pat galima pastebėti, kad verslas racionaliau ir atsargiau vertina ateities perspektyvas.
Įsiskolinimas šiuo metu taip pat žengia koja kojon su BVP augimu ir verslo skola svyruoja nuo 40% iki 42% BVP. Nuoseklus skolos ir ekonomikos augimas iliustruoja, kad verslas pasinaudoja naujai atsiveriančiomis galimybėmis, bet vengia perteklinės rizikos. Palyginkime: euro zonoje šis rodiklis yra 70–80%, o, naujausiais duomenimis, siekia 72%.
Baltijos šalyse didžiausia santykinė skola yra Estijoje, kuri siekia 57%. Latvijoje verslo skolos rodiklis yra 35%, o Lenkijoje – 36%. Mažesnis verslo įsiskolinimas Lietuvoje leidžia manyti, kad verslo skola yra tvari. Tai indikuoja ir akivaizdų augimo potencialą, kai susiklosčius tinkamoms aplinkybėms įmonės turi galimybių papildomai skolintis ir taip paskatinti ekonomikos augimą.
Tad, vertindami buvusias krizes, galime matyti, kad bent dalį pamokų verslas išmoko ir tvariau vertina skolinimąsi. Štai, pavyzdžiui, 2007 m. pradžioje 62% įmonių finansinio turto skolinta, o šių metų pirmąjį ketvirtį finansinio turto skolinta tik 38%.
Vertinti tik vidurkius – pavojinga. Tad negalima nuneigti, kad rinkoje tikrai yra įmonių, kurių įsiskolinimo rodikliai gerokai skiriasi nuo statistinių duomenų. Be to, dalis įmonių vis dar susiduria su finansavimo prieinamumo problemomis, sprendžia užstato klausimus ir kitus iššūkius. Tačiau bendras paveikslas, palyginti su 2007–2008 m. nuosmukiu ir patirtimis, rodo, kad situacija yra daug geresnė.
Tvarus įsiskolinimas rodo ne tik pasirengimą atlaikyti kylančius sunkumus, atsparumą, bet ir plėtros potencialą. Išmoktos pamokos padeda dabar ir ateityje lengviau perlipti besikeičiančių ekonominių ciklų slenksčius. Tokiuose etapuose svarbiausia nepristigti drąsos, išmanumo ir racionalumo, kad būtų galima pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Tvarus pagrindas sukurtas, tad tinkamai nišai atsivėrus rasti resursų plėtrai – daug lengviau.
Komentaro autorius – Šarūnas Ruzgys, „Finora Bank“ administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas
