Pramonė „matuojasi“ dirbtinį intelektą
Spalį „Verslo žinios“ pagal redakcijos analitikų sukurtą reitingavimo modelį jau aštuntą kartą paskelbė ne maisto pramonės sektoriaus lyderius.
Jame pirmąją vietą užėmė UAB „Teltonika Networks“. Profesionalios tinklo įrangos gamintoja 2022 m. pardavimus augino 45,6%, uždirbo 18% daugiau grynojo pelno.
Giedrius Kukauskas, „Teltonika Networks“ direktorius, VŽ pasakoja, kad praėjusiais metais dėl komponentų krizės visa pramonė, įskaitant klientus, verslus, naudotojus, vis dar kentėjo nuo nepakankamo produktų prieinamumo, todėl verslui didžiulę įtaką darė sprendimų priėmimo greitis ir santykiai su tiekėjais.
„Mes buvome greiti, net jeigu derybas su tiekėjais kartais tekdavo vesti ir naktimis. Turėjome išsikėlę aiškius tikslus, žinojome, ko siekiame, ir sprendimus priimdavome žaibiškai“, – kalba vadovas ir kartu priduria, kad, prisitaikant prie komponentų trūkumo, įmonei padėjo ir gaminių perprojektavimas.
Šiuos metus direktorius vertina kaip pamatų statymą ateities augimui, nes aktyviai ruošiamasi pristatyti naujus produktus, plečiama komanda, organizacijoje reorganizuojamas pardavimų komandų darbas. Bendrovės strategija – turėti daug mažų klientų ir nebūti priklausomiems nuo vieno ar kelių didelių partnerių. Taip pat siekiama nepriklausyti nuo vieno ar kelių komponentų tiekėjų, turėti kelias alternatyvas.
Po lyderės minėtame dešimtuke rikiuojasi kelios baldų gamybos įmonės, dvi jų – „Freda“ ir „IKEA Industry Lietuva“. Pastaruoju metu šiame sektoriuje vyravo ne itin palankūs „orai“. Dėl mažėjančių IKEA užsakymų prognozuojamas šioks toks sąstingis – būtent nuo šios milžinės priklauso ne vienos baldų įmonės reikalai.
Tačiau dalis baldininkų mano, kad situacija toliau tik gerės. Pavyzdžiui, Kęstutis Čičinskas, tiek drožlių plokštes, tiek baldus Kazlų Rūdoje gaminančios „IKEA Industry Lietuvos“ vadovas, VŽ pasakoja, kad per nuo rugsėjo prasidėjusius finansinius metus plokščių gamykla turėtų veikti be išeiginių. Praėjusiais metais ji dėl užsakymų trūkumo nedirbo 5 dienas, o baldų gamyba buvo sustabdyta net septynioms savaitėms. K. Čičinskas prognozuoja, kad 2024 m. gamyba turėtų grįžti į 2022 m. lygį, bendrovė planuoja samdyti naujų darbuotojų.
Rimas Varanauskas jaunesnysis, baldų gamintojos „Freda“ vadovas, taip pat neslepia optimizmo dėl ateities: atpigusios žaliavos leidžia išlikti konkurencingiems, o kad šių metų įmonės pardavimai bus mažesni, lems ir mažesnė gaminių kaina.
Ekonomistai perspėja, kad dalis pramonės sektorių gali susidurti su atsargų problemomis. Aleksandras Izgorodinas, „Citadele“ banko ekonomistas, atkreipia dėmesį į Europos Komisijos atliekamą Lietuvos pramonės apklausą dėl atsargų lygio. Ji rodo, kad 2023 m. rugsėjį turimos atsargos Lietuvos pramonėje pasiekė žemiausią lygį per pastaruosius 10 mėnesių ir mažėja penktą mėnesį iš eilės.
Pasak jo, tai darys vis didesnį spaudimą LT gamintojams atnaujinti gamybą, nes įmonės išparduoda anksčiau pagamintą ir sandėliuose esančią produkciją. Tačiau yra ir kita medalio pusė: atsargų mažėjimas bendrovėms nėra naudingas finansiškai – produkcija iš sandėlių realizuojama pigiau už savikainą.
Su minėtomis problemomis pramonės įmonės jau yra ne kartą susidūrusios ir jas įveikusios, o atsivėrusią darbuotojų stygiaus skylę užlopyti sekasi sunkiai. Būtent šis klausimas kelia nemažai rūpesčių šalies apdirbamosios gamybos įmonėms. Mėginama įdarbinti daugiau trečiųjų šalių piliečių, tačiau gerokai trūksta būtent kvalifikuotų darbuotojų. Tai stabdo plėtros planus, stabdo stambias investicijas, tarp jų – ir iš užsienio.
Todėl pramonė vis atidžiau žvalgosi į dirbtinį intelektą (DI) ir pamažu jį „matuojasi“. Alvydas Stulpinas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, neabejoja, kad būtent DI išspręs kvalifikuotų darbuotojų stygiaus problemą.
Pasak jo, šiandien neįmanoma nekalbėti apie DI: jis pramonei turės didžiulę įtaką – kas jį greičiau įdarbins, tas bus žingsniu priekyje.
Statistika skelbia, kad Lietuvos pramonės apimtis stabilizavosi: per rugsėjį, palyginti su praeitų metų rugsėju, apdirbamosios gamybos (be naftos pramonės) produkcijos apimtis sumažėjo 1,5%. Ir tai geriausias rezultatas šiais metais.
Pramonės nuosmukis fiksuojamas ir euro zonoje – ir tai per artimiausią pusmetį gali sukelti recesiją. Tačiau šioje situacijoje gali vertis prošvaistė – tai gali paskatinti ECB pradėti mažinti bazines palūkanų normas jau iki kitų metų vidurio.
VŽ nuomone, kol kas dėl silpnų eksporto rinkų Lietuvos gamintojams keblu tikėtis spartaus atsigavimo ir augimo spurto, tačiau ruošiantis jam galima efektyviai „apsitvarkyti ūkyje“. O kuriant plėtros planus nepamiršti pasižvalgyti po DI galimybių lankas, juk išties svarbu būti žingsniu priekyje.
REKOMENDUOJAME
