PVM naujovės: papildomos išlaidos
Europos Komisija (EK) dar 2018 m. užsimojo sumažinti PVM atotrūkį tarp ES valstybių narių ir sutrumpinti keitimosi duomenimis spartą. Nuo tada buvo rengiamos viešos konsultacijos, užsakomos studijos ir t. t. Galiausiai 2022 m. buvo pateikti siūlymai keisti PVM direktyvą, kuri pristatyta skambiu pavadinimu – ViDA (angl. VAT in digital age – PVM skaitmeniniame amžiuje).
Pagrindinius argumentus Komisija atrado pernai paskelbtoje PVM atotrūkio ataskaitoje, kurioje suskaičiuota, kad ES valstybės narės 2020 m. neteko 93 mlrd. Eur PVM pajamų, o ketvirtadalis šios sumos buvo prarasta dėl sukčiavimo, prekiaujant Bendrijoje.
Dar vienas pertvarkos motyvas – siekis supaprastinti kai kurias PVM procedūras ir taip sumažinti naštą ES verslui, ypač smulkiam ir vidutiniam.
EK skaičiavimu, siūlomi veiksmai padės ES valstybėms kasmet surinkti iki 18 mlrd. Eur daugiau pajamų iš PVM, iš jų 11 mlrd. Eur – užkardžius PVM sukčiavimą.
Tarp svarbiausių ViDA pasiūlymų: prievolė, kad sandoriams tarp ES įmonių PVM sąskaitos faktūros būtų tik elektroninės ir deklaruojamos beveik realiuoju laiku. Antra – kad platformos, per kurias vyksta trumpalaikė būsto nuoma ir teikiamos keleivių vežimo paslaugos, būtų įpareigotos sumokėti PVM už tikruosius šių paslaugų teikėjus – fizinius asmenis ir mažas įmones, kurios nėra PVM mokėtojos.
Trečioji iniciatyva – suteikti platesnių galimybių tarpvalstybinę prekybą ES erdvėje vykdančioms įmonėms pranešti apie savo sandorius per vieną PVM mokėtojo registraciją ir taikyti atvirkštinį apmokestinimą B2B sandoriams.
Mokesčių konsultantai skaičiuoja, kad privalomos elektroninės PVM sąskaitos faktūros sandoriams tarp ES įmonių palies daugumą Lietuvos įmonių.
„Bet kuri Lietuvos bendrovė, parduodanti prekes ar paslaugas ES įmonėms arba perkanti jas iš ES įmonių, turės prie to prisitaikyti“, – konstatuoja Martynas Bagdonas, „PwC“ Lietuvoje vyr. projektų vadovas iš Mokesčių ir teisės paslaugų grupės.
Beje, Lietuvos teisės aktai laiko PVM sąskaitą faktūrą elektronine, kai ji tiesiog išrašyta ir gauta elektroniniu formatu, neribojant paties formato. Todėl ir e. paštu persiųsta sąskaita PDF formatu Lietuvoje yra laikoma elektronine.
Įsigaliojus naujiems reikalavimams to nebebus – elektroninėmis bus laikomos tik tokios sąskaitos, kurios išrašytos, perduotos ir gautos struktūrizuotu e. formatu, suteikiančiu galimybę jas apdoroti automatiniu ir elektroniniu būdu.
Dar viena naujovė – smarkiai trumpinamas laikas, per kurį leidžiama sąskaitas išrašyti: pavyzdžiui, tiekiant prekes tai bus privaloma padaryti per 2 darbo dienas nuo pardavimo, o šiuo metu tai leidžiama iki kito mėnesio 15 dienos. Kitaip tariant, bendros mėnesinės PVM sąskaitos faktūros už prekių tiekimą nebebus galima išrašyti.
EK šiais naujais pasiūlymais taip pat siekia kovoti su nesurenkamu PVM, kai fiziniai asmenys bei smulkios įmonės, kurios nėra PVM mokėtojos, per platformas nuomoja NT (trumpalaikei nuomai) ar teikia pavėžėjimo (taksi) paslaugas. Taip iškraipoma ir konkurencija, nes per platformas šios paslaugos yra siūlomos pigiau, nei tai gali padaryti verslai, kurie moka PVM.
Todėl siūloma, kad nuo 2025 m. pačios platformos būtų įpareigotos sumokėti PVM už tikrąjį pardavėją, net jei pardavėjui ir nėra prievolės registruotis kaip PVM mokėtojui.
ViDA projekte yra numatyta ir verslo gyvenimą lengvinančių pokyčių. Pavyzdžiui, EK siūlo iki minimumo sumažinti atvejų, kai įmonėms reikia registruotis kaip PVM mokėtojoms kitose Bendrijos valstybėse.
Tiesa, dėl ViDA pokyčių paketo dar nėra iki galo susitarta – diskusijos ir derybos tebevyksta. Pagal EK siūlymą pirmieji numatomi pokyčiai turėtų įsigalioti nuo 2025-ųjų. Tačiau šalys narės dar turi pakeisti nacionalinius teisės aktus, tad laiko susitarimui pasiekti lieka vis mažiau. Gali būti, kad visas pokyčių paketas bus nukeltas tolesniam laikui arba išskaidytas į kelias dalis.
Bet kokiu atveju, VŽ nuomone, verslas apie numatomus pokyčius turėtų žinoti ir pradėti jiems ruoštis. Mat, pasak mokesčių ekspertų, šiuo atveju vargu ar galima tikėtis, kad neradus bendro ES šalių sutarimo ViDA gali būti atmestas: tikimybė, kad minėti pokyčiai bus priimti, labai didelė. Tiesa, įvertinus (kol kas tik teoriškai) visus naujovės pliusus ir minusus, aišku tik dėl pastarųjų: iš verslo nauja tvarka pareikalaus papildomų IT resursų ir išlaidų – įmonės turės pritaikyti savo apskaitos sistemas automatiniam ar rankiniam duomenų perdavimui.
