Ne metas laužyti ietis
Tarptautiniai karo ekspertai bei politologai perspėja: net ir gerokai aplaužius rusiškam monstrui iltis, po kurio laiko jis vėl ims tiesti letenas į svetimas žemes – vieni jam atsigaivelėti duoda 10 metų, kiti įžvelgia kur kas trumpesnį terminą, per kurį agresorius sugebės atkurti ir vėl užkurti savo karinę mašiną. Juolab kad prasidėję jo sandėriai su kitais diktatoriais (Šiaurės Korėjos, Irano) būtent ir skirti ginkluotės atsargoms atkurti – mat ukrainiečiai su Vakarų pagalba tiek įkrėtė į kailį „antrajai pasaulio armijai“ ir „didžiajai galybei“, kad maskoliams dabar tenka pulti ant kelių prieš tokius pačius atstumtuosius, su kuriais nė viena demokratinė ir civilizuota šalis seniai nenori turėti jokių reikalų.
Šiuo metu Lietuvos Vyriausybė siūlo gynybai skirti 2,71% bendrojo vidaus produkto (BVP), iš jų 2,52% yra biudžeto lėšos, likusios – laikinojo bankų solidarumo įnašo pinigai.
Ką planuoja mūsų kaimynai? Estija kitąmet ketina išlaidas gynybai padidinti iki 3,2% BVP. Latvija 2024 ir 2025 m. šiam tikslui turėtų skirti 2,4% ir 2,5% BVP, o iki 2027 m. savo išlaidas gynybai padidinti iki 3% BVP.
Lenkijos prezidentas patvirtino plačius Varšuvos užmojus kitais metais gynybai išleisti daugiau nei 4% BVP. Tai sudarytų 30,5 mlrd. Eur.
Skaičiai įspūdingi, tačiau moderni ginkluotė ir reikalauja įspūdingų lėšų. Pavyzdžiui, viena JAV gaminama raketų sistema „Patriot“ kainuoja apie 1 mlrd. USD. Paleidimo įrenginyje telpa keturios raketos, kurių kiekviena kainuoja apie 3 mln. USD. Lietuva neturi nė vienos tokios sistemos.
VŽ primena, kad Valstybės gynimo taryba yra patvirtinusi planą Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją. Dalis parlamentarų kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte pasigedo lėšų šiam planui.
Remiantis „Global Firepower“ skelbiamu Europos karinių galių indeksu, 2023 m. stipriausios kariuomenės Europoje yra Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Italijos. JK pozicijas daugiausia lemia jos gyvoji jėga ir oro pajėgos. Prie galingiausių kariuomenių Europoje priskiriama ir Prancūzija. Trečioje vietoje esanti Italija 2023 m. sausį turėjo 404 sraigtasparnius ir du lėktuvnešius. Šiuo metu su Rusija kariaujanti Ukraina užėmė ketvirtą reitingo vietą. Lenkija – penktąją.
Baltijos šalys rikiuojasi lentelės gale. Lietuva užėmė 28-ą vietą iš 30-ies reitinguotų valstybių. Paskutinė yra Estija.
Saugumo situacija mūsų regione pasikeitė ilgam, tad be papildomų ilgalaikių šaltinių išsiversti nepavyks. Todėl ekspertai siūlo svarstyti įvairius jų šaltinius, įskaitant ir naujus mokesčius.
Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, teigia, kad prie gynybos finansavimo daugiau galėtų prisidėti visuomenė ir verslas.
„Mūsų pagrindinė mintis buvo tokia, kad visuomenė, įskaitant ir verslą, kai yra aiškūs tikslai, yra pasiruošę prisidėti daugiau prie valstybės svarbių dalykų (...) Gynybos mokestis, kad ir kaip jį vadintum, yra tam tikras visuotinis dalykas, prie kurio mes visi turėtume vienaip ar kitaip prisidėti ir visi suprasti, kad tie pinigai sumokami konkrečiai gynybai“, – LRT radijui sakė A. Romanovskis.
Pasak jo, kitose šalyse gynyba papildomai finansuojama ir perskirstant gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčius.
A. Romanovskis teigia nesutinkantis, kad daugiau lėšų gynybai galima gauti tik didinant pelno mokestį – šalies saugumas yra ne tik verslo atsakomybė, be to, jis blogintų Lietuvos investicinę aplinką.
Vilius Šapoka, verslo konsultantas, sako, kad papildomo šaltinio forma yra techninis klausimas, o šiuo metu labiausiai trūksta politinės lyderystės sprendžiant trūkstamo finansavimo problemą.
„Trūksta lyderystės, kad išeitume ir sakytume, štai, žiūrėkite, finansavimo poreikis yra ir nežinome, kuriam laikui. Užtenka suprasti tai, o vis kita – koks mokestis: papildomi, padidinti esamus, – čia jau labiau technikos dalykas, bet trūksta labiausiai lyderystės iš politikų, kad aiškiai, tiesiai šviesiai pasakytų tai visuomenei“, – kalba jis.
A. Romanovskis primena, kad LVK pernai vasarį pasiūlė gynybos mokesčio idėją, tačiau ji nebuvo svarstoma, o tai rodo, kad šalyje svarbūs klausimai sprendžiami netinkamai.
„Pusantrų metų nebuvo sprendžiama, ar įvesti, ar ne, nes iš viso nebuvo apie tai diskusijos (...) Mes tik dabar vėl grįžtame prie tos diskusijos, ir tikriausiai tai irgi parodo mūsų gebėjimus, tiek administracinius, spręsti sistemiškai klausimus“, – teigia LVK vadovas.
Prezidentūra turi savo matymą – prezidentas Gitanas Nausėda siūlo numatyti galimybę kitais metais valstybei skolintis, kad gynybos finansavimas pasiektų 3% BVP.
Šis pasiūlymas keistokas, nes ir taip gerokai brangsta valstybės skolos tvarkymas, be to, yra Mastricho kriterijaus reikalavimai, neleidžiantys peržengti 3% BVP ribos. O žvelgiant į ir taip deficitinį kitų metų biudžetą bei ekonomikos prognozes, vargu ar toliaregiška lįsti į naujas skolas.
Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys ketvirtadienį sakė palankiai vertinantis naujo gynybos mokesčio principą, tačiau diskutuojant dėl jo būtų svarbu žinoti, iš kokių mokesčių – gyventojų pajamų, pelno ar pridėtinės vertės – jis būtų renkamas.
Praėjusią savaitę apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį pasiūlė konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Taip jau yra, kad, užėjus kalboms apie bet kokį naują mokestį, visuomenėje tarp skirtingų grupių imamos laužyti ietys. Tik, VŽ nuomone, šiuo atveju kažin ar tai tas klausimas, dėl kurio iš viso tai derėtų daryti. Prisiminkime auksinę Napoleono Bonaparto frazę : „Kas nemaitina savos armijos, maitina svetimą“. Ir tai – ne tik žodžiai, ypač dabar.
