Ar lenkų pamoka pravers Lietuvos rinkėjams?
Rinkimų kortos Lenkijoje lyg jau ir susidėliojo: parlamentinę daugumą užsitikrino opozicija, tik lieka atviras klausimas, kam šalies prezidentas pasiūlys formuoti vyriausybę. Jei jis ryšis kozirį kišti „Tvarkos ir teisingumo“ (PiS) partijai, šios pasiūlyta vyriausybė greičiausiai nesulauks palaikymo parlamente. Tad antruoju mėginimu opozicija sudarys savo vyriausybę, kurios vadovu jau dabar prognozuojamas D. Tuskas. Nors, kaip pažymi užsienio spauda, prezidentas Andrzejus Duda greičiausiai leis Jaroslawui Kaczynskiui, PiS vadovui, tempti laiką iki Kalėdų.
Kaip toliau klostysis valdžios dėlionės kaimyninėje šalyje, parodys laikas, o dabar norisi įdėmiau pažvelgti į Lenkijos rinkėjų aktyvumo fenomeną.
Daugelyje rinkimų apylinkių žmonės iki ankstyvo pirmadienio ryto stovėjo eilėse, kad galėtų išreikšti savo pilietinę poziciją. Jie pasakojo, kad laukti, kol prieis prie balsadėžių, teko kam tris, kam net šešias valandas. Balsavimo apylinkės užsidarė sekmadienį 21 val. vakaro, tačiau Lenkijos įstatymai leido žmonėms, stovintiems eilėje prie rinkimų apylinkės iki šio termino pabaigos, vis dar dalyvauti rinkimuose. Tad savo balsus lenkai galėjo atiduoti net naktį.
Ilgiausiose eilėse stovinčius rinkėjus visokeriopai rėmė netoliese gyvenantys žmonės – jie dalijo antklodes ir karštus gėrimus, o netoliese esantys restoranai – picas.
Kaip rašo „Financial Times“ (FT), Kasia Czarska sekmadienį 45 minutes važiavo balsuoti į rytiniame Varšuvos pakraštyje esantį Sulejuveko miestelį. 39 metų viešųjų ryšių vadybininkė kelionę planavo likus trims savaitėms iki rinkimų – ji studijavo Lenkijos rinkimų žemėlapį, norėdama išsiaiškinti, kurioje rinkimų apylinkėje jos balsas galėtų būti naudingiausias nušalinant valdančiąją partiją PiS.
K. Czarska įtikino apie 20 draugų ir giminaičių pasekti jos pavyzdžiu ir taip pat balsuoti Sulejuveke. Pagal Lenkijos rinkimų taisykles piliečiams leidžiama balsuoti kitoje vietoje nei jų oficiali gyvenamoji vieta. Atvykusi su trimis vaikais, ji pamatė, kad ir kitiems kilo ta pati mintis: eilė prie balsavimo kabinos truko tris valandas.
Pasak rinkėjos, atmosfera buvo labai gera. „Minioje buvo daug vilties, o mano vaikai tikrai jautė, kad dalyvauja kažkokioje ypatingoje veikloje“, – įspūdžiais dalijosi ji.
Tarp rinkėjų moterų, kurios anksčiau buvo nusigręžusios nuo politikos, bet sekmadienį ėjo balsuoti, anot FT, buvo 37 metų dailininkė Dominika iš Varšuvos. „Dabar supratau, kad šioje šalyje yra dalykų, kurie man tikrai nepatinka. Norėjau pajausti, kad ką nors dėl to padariau.“
Užsienyje balsuoti užsiregistravo apie 600.000 lenkų – beveik dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus.
Viena tokių rinkėjų FT korespondentui pasakojo, kad iki šiol vykusiuose rinkimuose nebalsavo, tačiau dabar ji pusantros valandos keliavo į Lenkijos konsulatą Hagoje ir dar keturias su puse valandos laukė, kad galėtų atiduoti savo balsą.
Būtent tokie neregėtai aktyvūs rinkėjai, strategiškai apgalvoję savo balsus, užtikrino stulbinamą D. Tusko vadovaujamų opozicinių partijų pergalę.
Paprastų žmonių susitelkimas buvo naujas reiškinys, pabrėžiantis, kad rinkimai, per kuriuos bus iš naujo apibūdintas šalies vaidmuo ES po daugelį metų trukusių nesutarimų su Briuseliu ir Berlynu, o pastaruoju metu ir su Kyjivu, yra labai svarbūs.
Fenomenalų rinkėjų aktyvumą pabrėžė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vadovaujamos misijos tarptautiniai rinkimų stebėtojai. Kaip sakė Pia Kauma, Suomijos įstatymų leidėja, ESBO specialioji koordinatorė Lenkijos rinkimams, „vienas šviesus momentas buvo entuziazmas, su kuriuo susidūrėme balsavimo punktuose“.
„Galiu nuoširdžiai pasakyti, kad tai buvo viena geriausių patirčių“, – teigė ji.
VŽ mano, kad, džiaugiantis ir maloniai stebintis kaimynų aktyvumu bei gerai nuteikiančiais pavyzdžiais, norisi turėti vilčių, kad lenkų pamoka pravers Lietuvos rinkėjams – juk kitąmet turėsime išreikšti savo valią prezidento, Seimo bei Europos Parlamento rinkimuose.
Koks gi dėliojasi galimas rinkimų paveikslas dabar? Ar turime aiškių ir tikrų lyderių?
Valdantys konservatoriai, atrodo, „apsikrėtė“ kai kuriomis kenksmingomis valdžios bakterijomis, kurios nuosekliai mažino PiS įtaką Lenkijoje.
Nelabai ką turi pasiūlyti (ypač jaunajai kartai) ir socialdemokratai, pasirinkę nuo Lietuvos realybės atitrūkusią vedlę – su vakardienos idėjų bagažu ir Briuselio biurokratijos tuščiažodžiavimu, kurį dar partijos įkūrėjas Algirdas Brazauskas vadindavo rusišku žodžiu „pustazvonstvo“.
Be fragmentiškų demaršų valdantiesiems ir sporadiškų vidaus reikalų ministrės „pakedenimų“, per pusantrų metų taip ir nepaaiškėjo, vardan kokios Lietuvos Saulius Skvernelis sudarė margą sąjungą su „išplautos“ ideologijos demokratais.
Ką jau kalbėti apie iš valdžios Olimpo išvarytus ir buvusio kolegos „nukraujintus“ valstiečius ir žaliuosius, kurie apskritai kažkur prapuolė kartu su kadaise hiperaktyviu savo pirmininku.
