Lenkija vaduojasi iš blogų laikų
Manoma, kad, skaičiuojant biuletenius dabartiniu tempu, galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti antradienio vidurdienį.
Nors iki pirmadienio vidurdienio suskaičiavus apie ketvirtadalio balsavimo apylinkių rezultatus, PiS kraitėje buvo maždaug 40% balsų, vakarop šis skaičius po truputį ėmė tirpti, o opozicinių partijų procentai – augti.
Antroje vietoje laikėsi „Piliečių koalicija“, trečioje – progresyvi partija „Trečiasis kelias“, ketvirtoje –centristinė „Naujoji kairė“.
Prognozuojama, kad opozicija surinks dar daugiau balsų, – skaičiuojami didžiųjų miestų rezultatai, o čia valdančioji partija prarado piliečių pasitikėjimą. Lygiai tokios pačios nuotaikos sklandė ir tarp užsienyje gausiai gyvenančių lenkų.
Dauguma apklaustų Lenkijos jaunimo atstovų, kalbėdami apie PiS, vartojo vieną žodį – „gėda“. Jiems gėda už šios partijos vykdomą politiką, kuri pažeidinėjo teisinės valstybės principus, nuolat puldinėjo ES ir europinius sprendimus, sukėlė propagandinį konfliktą su svarbiausia partnere – Vokietija.
O naujausias diplomatinis skandalas, kurio metu valdantieji pareiškė, kad jų šalis nebetieks Ukrainai ginklų, pamurdė ir pačios Lenkijos reputaciją. Tuo pasipiktino ir didelė dalis lenkų, kurie ypač šiltai nuo pat pirmos karo Ukrainoje dienos priėmė ir priglaudė ukrainiečius pabėgėlius.
Pagal Lenkijos konstituciją prezidentas pirmąją vietą rinkimuose užėmusiai partijai turėtų pasiūlyti formuoti vyriausybę. To tikisi ir PiS, ir dabartinis premjeras premjeras Mateuszas Morawieckis, kuris pirmadienį pareiškė, kad jo partija bandys formuoti vyriausybę.
„Jei prezidentas patikės misiją laimėjusios partijos kandidatui, mes tikrai stengsimės sukurti stabilią vyriausybę, kuri išves Lenkiją iš sudėtingų rifų, su kuriais susiduriame“, – nacionaliniam transliuotojui „TVP Info“ sakė M. Morawieckis.
Tik jis, ko gero, sąmoningai „pamiršo“ pridurti, kad tuos „sudėtingus rifus“ patys valdantieji ir sukūrė.
Atrodo, kad nors PiS ir pirmauja, parlamentinės daugumos jie nematys. Remiantis „Ipsos“ išankstinės apklausos rezultatais, PiS gautų 198 vietas 460 narių Seime – žemuosiuose parlamento rūmuose.
Į valdančiąją koaliciją žada burtis minėtos opozicinės partijos. Jų vadovai teigia, kad nė viena iš jų nesiruošia dirbti su Jaroslawo Kaczynskio vadovaujama partija, kurios vedama Lenkija per aštuonerius metus atsidūrė tokioje, švelniai tariant, keistokoje padėtyje.
„Atmetame bet kokias derybas su PiS dėl vyriausybinės koalicijos; yra milijonas argumentų, kodėl niekas daugiau nebendraus su PiS po to, ką jie padarė per šias dvi kadencijas. Savo kampaniją ir politinę poziciją grindėme kritika to, ką PiS daro ekonomikoje, sveikatos apsaugoje, švietime, kaip jie sugriovė mūsų tarptautinius santykius ir padėtį Europos Sąjungoje“, – sakė vienas iš „Trečiojo kelio“ lyderių Dariushas Klimczakas.
Demokratijos pergale šiuo rinkimus pavadino Donaldas Tuskas, didžiausios opozicinės partijos lyderis.
„Lenkija nugalėjo, demokratija nugalėjo, – sakė jis. – Tai blogų laikų pabaiga, tai PiS vyriausybės pabaiga.“
Lenkijos verslo leidinio „Puls Biznesu“ apklausti verslininkai teigia, kad PiS vyriausybė kelia grėsmę šalies ekonomikos pagrindams – teisinei valstybei ir jos funkcionavimui Europos Sąjungoje. Pasak jų, jei bus atkurta teisinė valstybė, Lenkija žengs euro įvedimo keliu.
Maciejus Wituckis, Leviatano konfederacijos prezidentas, viliasi, kad „bus geriau, kad ekonomika pradės sparčiau vystytis, kad baigsime karą su Europos Sąjunga ir atkursime savo tarptautines pozicijas, kad pagaliau atblokuosime Nacionalinio atkūrimo ir atsparumo plano lėšas ir į Lenkiją įplauks šimtai milijardų zlotų“.
„Po aštuonerių metų prireikė valdžios pasikeitimo. Tikiuosi, kad naujoji koalicija užbaigs karą tarp lenkų ir užtikrins ekonominį bei politinį stabilumą. Karas vyksta visai šalia Lenkijos sienos, be to, neramumai vyksta ir Izraelyje. Mums Lenkijoje labiausiai reikia ramybės ir stabilumo, o ne tarpusavio kivirčų ir ginčų. Tikiuosi, kad jie pagaliau baigsis“, – nuomone dalijasi Zbigniewas Jakubas, koncerno „Mulitico“ valdybos pirmininkas, investuotojas.
Rinkimų pareigūnai pranešė, kad rinkėjų aktyvumas tikriausiai buvo 72,9% – didžiausias nuo komunizmo žlugimo 1989 m. Šįkart itin aktyvus buvo jaunimas (18–29 metų), be kita ko, siekiantis pagerinti Lenkijos įvaizdį tarptautinėje arenoje.
VŽ nuomone, stebint rinkimų rezultatus, aiškėja: didžioji dalis piliečių pasiuntė aiškų signalą J. Kaczynskiui ir PiS – šaliai reikia permainų. Jei valdžia atiteks naujai, iš opozicijos suformuotai daugumai, anot politologo Mariuszo Antonowicziaus, tikėtina, kad Lenkijos santykiai su ES pagerės ir Vilniui nebeteks rinktis, kurią poziciją užimti diskusiniais klausimais – Varšuvos ar Briuselio.
