Asignavimai, pasiklydę laike
Štai ką byloja Finansų ministerijos (FM) skelbiami naujausi viešai prieinami birželio 30 d. valstybės biudžeto išlaidų duomenys: 2023 m. pirmąjį pusmetį iš biudžeto finansuojamas sritis, programas ir institucijas pasiekė beveik ketvirtadaliu mažiau asignavimų, nei buvo suplanuota tvirtinant biudžetą.
Iš valstybės biudžeto pirmąjį šių metų pusmetį planuota paskirstyti 10,1 mlrd. Eur, o pavyko 7,6 mlrd. Eur, arba 24,9% mažiau.
Pajamų į valstybės biudžetą 2023 m. pirmąjį pusmetį tendencija priešinga: surinkta 18,3% daugiau, nei suplanuota (iš viso – 6,89 mlrd. Eur).
Didžiausia neišmokėta suma per 2023 m. pirmąjį pusmetį – 820,8 mln. Eur – nurodyta ties Viešųjų finansų valdymo programa. Pagal šią programą FM perveda lėšas kitų subjektų priemonėms vykdyti.
Planuoti pinigai neatkeliavo ir į aplinkosaugą: Aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo programai, palyginti su planu, iš biudžeto neišmokėta 228 mln. Eur – 58% mažiau asignavimų.
Aplinkos ministerija (AM) skuba pabrėžti, kad ministerijos įgyvendinamų programų finansavimas nemažėja, o mažesnį, nei planuota, lėšų panaudojimą, palyginti su planu, pirmąjį šių metų pusmetį esą lėmė užsitęsusios viešųjų pirkimų ir susijusios teisinės bei administracinės procedūros etc. Ministerija tikina, kad visas minėtai programai skirtas lėšas planuoja panaudoti šiemet.
Be minėtų yra gana daug sričių, kur programos atsilieka dėl negautų asignavimų. Tarp jų – sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo, mokslo, ekonomikos konkurencingumo didinimo ir kitos programos.
Labiausiai nuskriausta liko Valstybės skaitmeninimo programa: pirmąjį pusmetį iki jos neatkeliavo beveik 92% skirtų lėšų – iš planuotų/žadėtų 39,9 mln. Eur jai atseikėta vos 3,2 mln. Eur.
Kaip jau minėta, į šiemetinio biudžeto katilą įkrito daugiau eurų, nei Vyriausybė buvo susiplanavusi. Premjerė Ingrida Šimonytė aiškina: tai dėl to, kad mokėtinų mokesčių buvo atidėta mažiau, nei skaičiuota. Be to, nukritus elektros tarifams išlaidų pusėje kompensacijų elektrai prireikė mažiau, nei planuota.
Tad kodėl gi stringa asignavimai? Tam Vyriausybė taip pat turi paaiškinimą – asignavimų valdytojai mokėjimus išlaidoms ar turtui įsigyti vykdo pagal su prekių ar paslaugų teikėjais pasirašytas sutartis.
„Asignavimų valdytojai nurodo keletą pagrindinių priežasčių, dėl kurių biudžeto išlaidų planas vykdomas mažesne apimtimi, nei planuota: neįvykusios ar užsitęsusios viešųjų pirkimų ir susijusios teisinės, administracinės procedūros, vėluojantis sutarčių pasirašymas, kitų šalių vėlavimas vykdyti įsipareigojimus ir pan.“, – vardija FM.
Ekonomistai teigia, kad pastaraisiais metais šios ministerijos projekcijos pasižymėjo itin dideliu konservatyvumu, t.y. sudarant biudžetą sistemingai būdavo nuvertinamas pajamų surinkimas ir pervertinamos išlaidos. Jau keletą metų biudžete buvo planuojamas didelis, kone 5% siekiantis deficitas, kai faktinis asignavimų atotrūkis nuo pajamų „būdavo arčiau 1%“.
„Viena vertus, gerai, kad ministerija atsargiai vertina finansus: tokios projekcijos gal kiek pažaboja ir kasmetį pageidavimų koncertą Seime. Kita vertus, toks šališkumas neleidžia iš anksto susidaryti realistiško valstybės finansų vaizdo“, – komentuoja Vytenis Šimkus, „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kurios programos yra tarp antilyderių, t.y. kol kas gavo asignavimų trupinius, atsilikimą irgi aiškina užsitęsusiomis viešųjų pirkimų procedūromis, kažkokių naujų metodikų, aprašų, reikalavimų rengimu bei derinimu ir pan. Žodžiu, biurokratijos šventė tęsiasi.
Tiesa, ir ši ministerija kone dievagojasi, kad „programos apimtys nėra mažinamos. Lėšos bus panaudotos iki šių metų pabaigos“.
Likus 2,5 mėnesiams iki Naujųjų.
Ekspertai ir ministerijų specialistai teigia, kad didesnė dalis valstybės išlaidų paprastai paskirstoma antrojoje metų pusėje.
Čia, VŽ nuomone, ir yra didžioji problema (o gal yda), jau tapusi tradicija: biudžetininkai ryškiai vėluodami metų pabaigoje suskumba vartyti finansus – numatyti pinigai staigiai „įsisavinami“ idant jie nesugrįžtų į bendrą katilą nepanaudoti. Tad geriau juos išleisti bet kaip, paskubomis.
O po to stebimės, kad kai kuriose srityse gauname kreivas paslaugas. Šiuo atveju į tokias galėtų pretenduoti praktiškai be lėšų visą pusmetį palikta ir metų gale greitai „įvykdyta“ Valstybės skaitmeninimo programa. Ne kažin kokias perspektyvas gyventojams žada ir gana smarkai nuo pusmetinio grafiko atsilikęs sveikatos srities finansavimas.
