T. Garbaravičius. Žalieji indėliai – kas tai?

Šių metų vasara buvo išskirtinė ne tik rekordiniais karščiais, bet ir tuo, kad Lietuvoje gyventojams pirmą kartą pasiūlyti žalieji indėliai. Kitaip nei įprasti indėliai, žalieji indėliai turi būti padengti žaliosiomis paskolomis ar kitu žaliuoju finansiniu turtu. Kovai su klimato kaita prireiks daug lėšų, todėl naujovė džiugina ir yra labai sveikintina, tačiau tiek bankams, tiek jų klientams verta atkreipti dėmesį į keletą žaliųjų indėlių ypatybių.

Pirma, žaliųjų indėlių padengimas žaliuoju finansiniu turtu yra esminis šių indėlių bruožas ir kartu banko įsipareigojimas užtikrinti padengimą. Tokio pažado nesilaikymas būtų akivaizdus ekomanipuliavimo (angl. greenwashing) pavyzdys. Padengimo būtinybė primena padengtosioms obligacijoms (angl. covered bonds) taikomus užtikrinimo reikalavimus, tačiau žalieji indėliai, lyginant su įprastais indėliais, nesuteikia papildomų grąžinimo garantijų. Planuojant žaliųjų indėlių padengimą bankams vertėtų pasirengti veiksmų planą ir tokiam scenarijui, kai žaliųjų indėlių suma staiga padidėtų arba pradėtų sparčiai didėti ir kiltų rizika, kad jų suma viršys žaliąjį turtą.

Antra, svarbu, kad bankai tinkamai informuotų klientus ir atskleistų pakankamai informacijos apie padengimo pažado laikymąsi. Žaliųjų indėlių padengimas nėra atskirai reglamentuotas, tačiau būtų gerai, jei padengimo informacija būtų atnaujinama pakankamai dažnai ir apimtų ne tik padengimo dydį (procentais, jei nenorima atskleisti konkrečių sumų), bet ir padengimui naudojamo žaliojo turto apibūdinimą.

Trečia, kilus abejonėms dėl žaliojo turto parinkimo padengimui, bankams vertėtų taikyti konservatyvesnius kriterijus tam, kad nesugadintų tiek savo, tiek žaliųjų indėlių, kaip naujos finansinės priemonės, gero vardo. Žaliosiomis paskolomis, pavyzdžiui, laikytini kreditai saulės ir vėjo jėgainėms, tačiau Europos Sąjungoje dar vyksta diskusijos dėl vieningo žaliosios paskolos apibrėžimo.

Ar žaliųjų indėlių palūkanų normos bus didesnės nei įprastų indėlių? Tai įdomus empirinis klausimas, į kurį nėra vienareikšmiško atsakymo. Šiuo metu Lietuvoje siūlomų žaliųjų indėlių palūkanų normos yra didesnės nei tapačių nežaliųjų indėlių palūkanos, nors, pavyzdžiui, keli dideli tarptautiniai bankai Indijoje ir kitose šalyse taiko mažesnes žaliųjų indėlių palūkanas. Žaliųjų indėlių kainodara priklausys tiek nuo konkretaus banko konkurencinių sprendimų, tiek nuo gyventojų noro prisidėti prie žaliojo finansavimo gaunant mažesnes žaliųjų indėlių palūkanas. Mažesnės palūkanos sustiprina padengimo pažado įpareigojantį pobūdį.

Ar indėlis gali būti žaliasis, jei jį padėjo ruda įmonė? Toks klausimas gali kilti bet kuriam bankui, kuris ketins pasiūlyti žaliuosius indėlius ir įmonėms, juolab, kad užsienyje (pvz., Vokietijoje) yra pavyzdžių, kai žalieji indėliai siūlomi tik žalioms įmonėms. Žaliąsias banko obligacijas gali įsigyti bet kuri įmonė, tad kodėl reikėtų „išbrokuoti“ rudą įmonę, kuri turi laisvų lėšų ir nori prisidėti prie žaliojo finansavimo?