Kaip nuostoliu Latvijoje susimažinti pelną Lietuvoje ir nenudegti
Na jei ir pasieks, tai kada nors, juoba buvo nemažai abejojančių balsų, ar jis apskritai pasieks finišo tiesiąją. Tačiau pernai viduvasarį 138 valstybės pasirašė dvipolį susitarimą dėl tarptautinės mokesčių reformos, siekiant užbaigti neperspektyvias lenktynes mokesčiais, ir kad daugiašalės bendrovės sąžiningai sumokėtų savo mokesčių dalį bet kur pasaulyje. Vienas polis jau įkaltas Europoje: nuo 2024 m. sausio įsigalios Minimalaus pelno mokesčio (MPM) direktyva (dar vadinama Pillar Two Directive).
Lietuva taip pat rengiasi įtraukti direktyvos nuostatas į vietos teisės aktus dar šiais metais, kad jos įsigaliotų nuo 2024 m. Tai VŽ patvirtino šaltiniai EBPO, kurie taip pat tikisi, kad Lietuva „artimiausiu metu“ pasirašys daugiašales sutartis ir taip prisijungs prie globalaus susitarimo pirmosios dalies (Pillar One), siejamos su itin stambių daugiašalių bendrovių (kurių apyvarta viršija 20 mlrd. Eur) dalies pelno perskirstymu tarp šalių, kuriose parduodamos jų prekės ir paslaugos.
Kitąmet įsigaliosianti MPM direktyva įpareigoja dideles tarptautines įmones, kurių pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. Eur, skaičiuoti efektyvųjį pelno mokesčio tarifą visose jurisdikcijose, o jei jis nesiekia 15% – mokėti papildomai. Lietuvoje galioja standartinis 15% PM tarifas, o vidutinis efektyvusis tarifas, Lietuvos banko skaičiavimu, 2022 m. sudarė 12,7%. Direktyva taip pat įpareigos didžiuosius verslus skaičiuoti grupės įmonių efektyviuosius pelno mokesčio tarifus net ir tose jurisdikcijose, kur paprastai pelno mokestis nėra mokamas tol, kol jis nėra paskirstytas (pvz., Latvijoje ar Estijoje).
Briuselis ilgai nedelsė ir šio rugsėjo viduryje pasiūlė taisykles, kaip tą efektyvųjį pelno mokestį apskaičiuoti. Remiantis šiomis taisyklėmis, įvedama naujovė, t. y. visų grupės narių mokesčių bazės bus sujungtos į vieną bendrą mokesčių bazę. Konkrečiai pasiūlyta BEFIT direktyva, kuri bus privaloma didesnę nei 750 mln. Eur apyvartą generuojančioms įmonių grupėms, t. y. nustatoma tokia pat riba kaip ir minimalaus mokesčio direktyvoje. Tačiau joje pateiktomis taisyklėmis taip pat galės naudotis ir mažesni Europos Sąjungoje veikiantys verslai, jeigu jie rengia konsoliduotas finansines ataskaitas.
„Mažosios ir vidutinės įmonės, užuot naudojusios 27 skirtingas nacionalines sistemas, galės teikti mokesčių deklaracijas pagal vieną taisyklių rinkinį. Tai padės joms sutaupyti, paskatins jų investicijas kitose Bendrijos šalyse ir stiprins jų konkurencingumą“, – sako Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas.
Nors taisyklių įgyvendinimo terminas yra tik 2028 m., o BEFIT direktyvą dar turi patvirtinti Europos Taryba vienbalsiai, VŽ žiniomis, stambesnės mūsų įmonės, veikiančios ir kitose ES šalyse, akylai stebi šią direktyvą, nes ji suteiks galimybę lengviau atimti vienoje valstybėje patirtus nuostolius iš kitoje valstybėje uždirbto pelno ir taip susimažinti sumokamo mokesčio dydį. Kitas pranašumas, kaip pažymi taisykles parengusi EK, yra tai, kad BEFIT direktyva įmonėms „iki 65%“ turėtų sumažinti mokestinių prievolių vykdymo išlaidas.
Tačiau BEFIT direktyvoje yra numatytos visiškai naujos pelno mokesčio apskaičiavimo taisyklės, kurias prieš taikydami verslai turės atidžiai išanalizuoti, kartu atsisakyti senų tvarkų, tad tai išvirs į finansų vadovų ir buhalterių nemiegotas valandas, tikėtina, naujas investicijas į apskaitos sistemas ir t. t.
VŽ nuomone, prieš imantis tokių kardinalių pokyčių būtina atlikti deramą naudos ir kaštų analizę ir įvertinti, ar siūloma bendra ES pelno mokesčio bazė taps patrauklia alternatyva šiuo metu galiojančioms nacionalinės taisyklėms, ar mokestinių prievolių vykdymo našta ES sumažės, o biudžetų aruodai papilnės.
