Augimo šventė su karčiu prieskoniu
Žvelgdami į „Gazelė 2023“ sąrašą, matome stulbinančio įmonių augimo pavyzdžius, sudėtingas patirtis, tikrąsias sėkmės istorijas, iš kurių galime semtis įkvėpimo, vertingų patarimų.
Nors ir galime konstatuoti, kad 8.700 smulkių ir vidutinių šalies įmonių įveikė pandeminius ir iš dalies Rusijos Ukrainoje pradėto karo sunkumus, šių metų patirtis jau lydi ir ne tokie skaitytojo akiai malonūs ir įkvepiantys signalai.
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė žinių apie kelių pažįstamų vardų nemokumą. Apie bankrotą paskelbė krevečių ferma „Local Ocean“, ketinusi užkariauti bent 5% Europos rinkos, bankroto procedūrą taip pat pradėjo sveikatos tyrimų namuose startuolis „Revolab“, 2022 m. planavęs atidaryti biurą JAV.
Verslininkai, jų atstovai, kalba jau ne tik apie ekonominius iššūkius ar pirkėjų nuotaikų pokyčius, bet apie sudėtingą kai kurių įmonių situaciją.
Štai ir Dalia Matukienė, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė, atkreipia dėmesį, kad pavieniai pavyzdžiai, kai finansinių sunkumų turinčios įmonės susiduria su griežtesniu institucijų požiūriu, versle gali išplisti.
„Jei įmonė skolinga „Sodrai“ ar Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), yra blokuojamos visos sąskaitos. Nepaliekama nei mažiausia suma, kuri galėtų būti skirta atsiskaitymams. Ir tada prasideda grandinė, vieni kitiems pasidaro skolingi“, – perspėja D. Matukienė.
Tačiau institucijos teigia, kad yra geranoriškos finansinių sunkumų patiriančioms įmonėms ir siekia padėti juos išspręsti. VMI pirmąjį pusmetį patenkino 85% prašymų sudaryti mokestinės paskolos sutartį, „Sodra“ irgi tvirtina, kad negriežtino sąlygų verslui, priešingai, kiekvieną atvejį nagrinėja individualiai ir, jei įmanoma, bando padėti.
Bet nėra ir dvigubų standartų. Tiems, kurie nesilaiko sutartų sąlygų, nepaisydami priminimų ir raginimų vengia sumokėti skolas, nesitaria dėl jų atidėjimo, piktnaudžiauja teise teikti prašymus dėl skolų atidėjimo ar mokėjimų išdėstymo, yra taikomos priverstinio išieškojimo procedūros.
Pažvelkime į statistiką – nemokumo, bankrotų šiemet pirmąjį pusmetį buvo kone penktadaliu mažiau negu prieš metus: sausį–birželį – 530, kai 2022 m. I pusm. – 658 bankrotai, rodo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) duomenys. Kita vertus, ruduo, regis, prasidėjo jau su mažesniu pliuso ženklu.
„Iš tiesų, kitais dviem mėnesiais mažėjimo dinamika, palyginti su praėjusiais metais, nėra tokia ryški, rodikliai panašūs kaip 2022 m. Pavyzdžiui, 2022 m. liepą ir rugpjūtį bankrutavo atitinkamai 76 ir 84 įmonės, šiemet skirtumas nedidelis – 77 ir 78 įmonės“, – atkreipia dėmesį Audrius Linartas, AVNT vadovas.
Dar du dalykai, ką gali atskleisti asmeninės įmonės nesėkmės ir bendra sudėtinga situacija.
Pirmas – apie sudėtingas aplinkybes.
Dar pernai, skaičiuojant „Gazeles 2022“, kilo klausimų, o kokia bus 2022-ųjų smūgių kaina verslui: ar „Gazelė 2023“ sąraše vietų skaičius neaptrupės, o bendri augimo rodikliai nebus kuklesni.
Ir štai rugsėjį paaiškėjo, kad neaptrupėjo ir nesukuklėjo. Labiau nustebino. Nepaisant nacionalinių ar pasaulinių bėdų, kelerių metų smūgių iš vis kitos pusės, Lietuvos greičiausiai augusių įmonių grynasis pelnas į viršų šovė 84% ir sudarė 1,5 mlrd. Eur. Palyginti su 2021 m., pernai jis išaugo 3 kartus.
Antras – apie asmenines patirtis.
Verslininkai, kurių vadovaujamos įmonės paskelbė apie bankrotą, kalba ne apie karčią patirtį ir pasitraukimą iš verslo, o apie naujas idėjas, planus ir būsimus verslus.
„Kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia. Iš klaidų mokomės, o įgytos žinios ir nauji įgūdžiai tik paskatina ieškoti naujų sprendimų ir tobulinti sveikatos priežiūrą. Tvirtai tikiu personalizuotos sveikatos priežiūros perspektyvomis ir nenustosiu ieškoti galimybių padaryti šį pasaulį sveikesnį. Stay tuned (laukite tęsinio – VŽ), kaip sakoma“, – VŽ sakė Ovidijus Kalinas, vienas iš startuolio UAB „Revolab“ įkūrėjų.
„Tai vis dar mano mintyse ir mano širdyje. Bet aš praradau visus savo pinigus, tad negaliu to imtis dabar. Bet galbūt po keleto metų... Tai būtų puikus produktas, mūsų technologija auginti krevetes būtų naudinga aplinkosaugai, tai būtų geras verslas. Mums pritrūko tik trupučio laiko ir truputį daugiau kapitalo“, – idėjos neatsisako ir Prancūzijos verslininkas Christophe'as Legrand'as, „Local Ocean“ vadovas ir vienas investuotojų.
Neretai tokia biografija yra klasikinė „Gazelės“ ir apskritai Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo istorija. Kai išaugti ir pasiekti puikių rezultatų pavyko ne todėl, kad nebuvo negandų ir iššūkių, o dėl to, kad buvo negandų ir iššūkių. Nes būtent tada pavyko rasti sprendimą X, kuris palydėjo į proveržį.
VŽ nuomone, dabartiniai iššūkiai verslui yra nenuneigiami. Tačiau Lietuvos smulkios ir vidutinės įmonės ne kartą įrodė, kad gali ne tik įveikti iššūkius. Per 20 metų „Gazelės“ projekto Lietuvos verslas įtikino, kad gali nustebinti, kokiais naujais laimėjimais ir istorijomis jis gali paversti buvusias kliūtis.
