2023-06-14 08:50

Šnipštu pasibaigusi drama

Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Siekiant užkirsti kelią būsimiems „čekiukų“ skandalams, Seimas antradienį pritarė, kad savivaldybių tarybų nariams būtų mokamas darbo užmokestis. Taip atsisakyta tvarkos, kai savivaldos politikams mokamos išmokos transporto, kanceliarinėms, ryšio ir kitoms išlaidoms.

Išviešinus ilgai galiojusią ydingą praktiką, kai politikai maksimaliai taškėsi išmokomis, nevengdami ir asmeninių reikmių, konservatorių lyderis su keliais bendraminčiais, užuot suskubę keisti įstatymą, grasinimais ir šantažu įvėlė šalį į tikrą chaosą.

Už Vietos savivaldos įstatymo pataisas vakar balsavo 116 Seimo narių, prieš buvo du, devyni susilaikė. Jei pataisas pasirašys prezidentas Gitanas Nausėda, jos įsigalios nuo šių metų liepos.

„Jei projektas bus patvirtintas toks, koks pasiekė Seimo salę, būtų 20% mero atlygio, mero atlygiai reglamentuoti pagal savivaldybės gyventojų skaičių ir susieti su vidutinio darbo užmokesčio tam tikru koeficientu, skaičiais siektų nuo 640 Eur mažiausiose savivaldybėse iki 805 Eur Vilniuje. Kalbame apie skaičių į rankas, atskaičius mokesčius“, – teigė projektą Seimui teikęs Audrius Petrošius, Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys, konservatorius.

Jis patvirtino, kad savivaldybių tarybų narių atlygis būtų apmokestinamas tiek gyventojų pajamų, tiek socialiniais mokesčiais, nors anksčiau kai kurie politikai skelbė, kad būtų taikomas tik gyventojų pajamų mokesčio tarifas.

Tačiau pataisos sulaukė ir kritikos, pavyzdžiui, konservatorius Vilius Semeška teigė, kad atsižvelgiant į tai, kiek uždirba pedagogai, kultūros darbuotojai, kitų sferų darbuotojai, tokios sumos tarybos nariams yra per dosnios, – tai nei solidu, nei teisinga, Be to, pasak jo, bus mokama ne už atliktą darbą, ne už dirbtą laiką, o už einamas pareigas: ateidami į kelis tarybų posėdžius per mėnesį vietos savivaldos politikai uždirbs daugiau nei pedagogai, dirbantys visą darbo dieną.

VŽ primena, kad pirmosios „čekiukų“ skandalo „kregždės“ praskrido virš konservatorių deleguotų ministrų galvų. Su krėslu Vyriausybėje teko atsisveikinti švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei, atpildo kalavijas pakibo virš finansų ir kultūros ministrų galvų.

O toliau jau rikiavosi nesibaigiantys buvusių ir esamų savivaldos tarybų narių pulkai, vienas kitą lenkdami savotiškų rekordų derliumi, kurio „kraitėse“ – po keliasdešimt atsiskaitymo kortelių, naudojamų vienos „galvos“, skirtingi degalai automobiliams po keliskart (!) per dieną skirtinguose miestuose, atostogų pramogos bei kabrioletai užjūrio kurortuose už valdiškus pinigus, už juos – taip pat atostogų „vaišės kolegoms“ ir t. t. Sąrašas toks ilgas ir įvairus, kad tenka tik stebėtis tarybų narių fantazija ir išmone. Bet tik vienoje srityje. Išlaidaujant ir manipuliuojant.

Paaiškėjus, kad į šį išlaidavimo liūną kojas yra įmerkę konservatorių ministrai, partijos vadovas Gabrielius Landsbergis ir premjerė Ingrida Šimonytė griebėsi taktikos „geriausia gynyba – puolimas“. Ir iš karto – va bank: rengiame pirmalaikius Seimo rinkimus (jau šį rugsėjį), o jei ne – premjerė su visa Vyriausybe trenkia durimis. Ir žinokitės sau!

Kaip VŽ ir prognozavo, buvo akivaizdžiai demonstruojama, kad politinę konservatorių tarybą veikia pavojinga kelių aikštingų vadukų įtaka. Vadukų, veliančių šalį į chaosą, kai šantažo įkaitais mėginama padaryti valstybę ir jos piliečius.

O kad būtų užmaskuotos nepagrįstomis ambicijomis papūstos lūpos, sugalvota ir priežastis: „Reikia perkrauti politinę sistemą.“

Mat konservatorius užgavo tiesos ir skaidrumo ieškotojai. Todėl galima mesti visus darbus, visus įsipareigojimus, o ydingą sistemą tegul tvarko rinkėjai – „perkrauna ją“.

Bet, VŽ nuomone, perkrauti reikėtų ne sistemą, o politikų mąstymą. O kai kuriems, ypač „čekiukų“ mylėtojams, dar ir sąžinę pravalyti. 

Užuot vaizdavę „nacionalinio sisteminio neskaidrumo“ aukas, užuot kūrę absurdišką dramą, jos autoriai turėjo visas galimybes greitai pakeisti ydingą savivaldybių tarybų narių atlyginimo tvarką ir neaudrinti visuomenės švaistantis pirmalaikiais rinkimais, atsistatydinimais ir kt. (VŽ, 2023 05 24).

Tik, matyt, keliems konservatorių vadukams pasirodė kur kas ramiau ar paprasčiau nerti į krūmus, palikus šalikelėje visus rinkimų metu prižadėtus planus, reformas, galiausiai – įsipareigojimus rinkėjams. Toks elgesys atskleidė gana neigiamą tokių politikų bruožą – atsakomybės baimę.

Galiausiai ambicijų burbului subliūškus, drama pasibaigė šnipštu. Pirmalaikių rinkimų nebus, teks dirbti toliau.

O vakarykštis Seimo sprendimas parodė, kad susiklosčiusią „čekiukų“ situaciją išspręsti kur kas lengviau nei įsisenėjusias visokiausių siegel „dramas“.


 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)

52795
130817
52791