Taisyklės netobulos? Keiskime jas
Pasak Gabrieliaus Landsbergio, užsienio reikalų ministro, Ukrainoje bus vykdomas didžiausias Europoje po Antrojo pasaulinio karo šalies atstatymo projektas.
„Ukrainos atstatymas ir atsigavimas yra iššūkis ne tik jai, bet ir Ukrainą remiančioms ES šalims narėms, ir mums kaip Bendrijai. Efektyviai pagalbai užtikrinti reikės institucijų įsitraukimo, sklandaus pasidalijimo atsakomybėmis ir koordinuoto veikimo. Tikiu, kad, susitelkę padėdami Ukrainai gintis, išliksime tokie pat vieningi ir padėdami jai atkurti tai, kas prarasta dėl brutalaus Rusijos karo“, – sakė Briuselyje kovą su darbo vizitu viešėjusi Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
Balandį Tarptautinio transporto forumo (ITF) ir Lenkijos infrastruktūros ministerijos organizuotame tarptautiniame susitikime Žešuvo mieste kartu su Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Švedijos, Čekijos ir kitų valstybių ministrais buvo pristatytas bendras 27 šalių pareiškimas dėl Ukrainos transporto infrastruktūros atkūrimo. Tikimasi, kad ITF parengs analizę, kurios pagrindu būtų galima pasiruošti konkretiems Ukrainos atstatymo darbams.
Tiek Lietuva, tiek Lenkija aktyviai siekia tolesnės papildomos europinės paramos karinio mobilumo projektams, bendradarbiauja su Ukraina, organizuojant alternatyvius transportavimo maršrutus.
Be to, derinamas bendras sąrašas projektų, praplečiančių transporto koridorių iki Ukrainos, planuojama kartu kreiptis dėl finansinės paramos šiems projektams įgyvendinti iš ES finansinių priemonių.
Kelios Lietuvos įmonės jau darbuojasi kai kuriuose Ukrainos atstatymo projektuose. Iki šiol, kaip VŽ pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM), tokiems projektams Vyriausybė yra skyrusi daugiau kaip 12 mln. Eur valstybės lėšų. Kadangi parama tęsiama, šiemet, kitąmet ir artimiausiais metais planuojama paskirti dar ne vieną dešimtį milijonų.
Šių metų balandį jau buvo užbaigtas pirmasis projektas, skirtas Ukrainos infrastruktūrai atkurti, – ukrainiečiams perduota mobilioji gyvenvietė Kyjivo srities Borodiankos gyvenvietėje. Į ją persikėlė gyventi 36 namų netekusios šeimos. Namukus įrengė UAB „Arijus“ – viena didžiausių krovinių gabenimo ir ekspedijavimo bendrovių Lietuvoje. Projektą koordinavo EIM.
Lietuva įgyvendina ir kitus Ukrainos infrastruktūros atstatymo projektus – toje pačioje Borodiankoje siekiama atstatyti sprogimų apgadintą mokyklą. Joje po renovacijos turėtų mokytis apie 700 vaikų. Šiam projektui, skaičiuojama, prireiks apie 5 mln. Eur investicijų. Mūsų šalis taip pat rūpinasi darželio Irpinėje, Kyjivo srityje, renovacija.
Klausimus, susijusius su Ukrainos atstatymu ir Lietuvos įmonių prisidėjimu prie jo, koordinuoja Vyriausybės kanceliarija su EIM. Pasak ministerijos, „kitos institucijos ir įstaigos įsitraukia pagal jų kompetencijų sritis“. Projektus įgyvendinti patikėta Centrinei projektų valdymo agentūrai. Todėl verslas, siekiantis dalyvauti Ukrainos atstatymo darbuose, turi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose.
Pastarieji yra skelbiami viešai Centriniame viešųjų pirkimų portale. Apibendrintą informaciją apie Lietuvos vykdomų atstatymo projektų statusą kaupia ir skelbia Centrinė projektų valdymo agentūra.
Likviduojant karo padarinius laukia gausybė darbų, į juos įsitraukti norintis Lietuvos verslas turi galimybę iš anksto susidėlioti planus – stambesniuose projektuose galbūt tektų kooperuotis su kitų šalių įmonėmis, iš anksto numatant, kokių pajėgumų bei medžiagų gali prireikti vieniems ar kitiems darbams ir t. t.
Visą Ukrainos darbų atstatymo sąmatą, ko gero, bus galima išvysti po galutinės pergalės prieš rusus okupantus, tačiau ukrainiečių sąjungininkai jau dabar ieško kuo daugiau lėšų šaliai atkurti. Planuojama, kad bent dalį jų bus galima skirti iš Rusijos ar jos atskirų veikėjų Vakaruose turėto, bet įšaldyto ar konfiskuoto turto. Dalį pinigų skirs Vakarų donorai, pirmiausia – ES bei jos šalys, taigi, ir Lietuva.
„Privalome rasti būdų, kaip Ukrainos poreikiams panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, ir užtikrinti principą „agresorius moka“, – teigė finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Ukrainos atstatymas pareikalaus milžiniškų lėšų, todėl agresorė privalo atsakyti už savo veiksmus ir sumokėti už padarytą žalą. Rusijos centrinio banko turtas turi būti konfiskuotas kuo greičiau ne tik remiant Ukrainą kare, bet ir rengiantis kitam – Ukrainos atstatymo po karo etapui“, – tikina ministrė.
Preliminariais duomenimis, Vakarų šalyse įšaldyta apie 50 mlrd. USD privačių asmenų ir apie 300 mlrd. USD Rusijos centrinio banko lėšų.
Vasarį priimtu dešimtuoju ES sankcijų paketu siekiama toliau didinti spaudimą Rusijai ir plėsti sankcijų režimą, toliau vykdant turto konfiskaciją.
„Yra sakančių, kad tarptautinė teisė to neleidžia. Todėl jei dabartinės taisyklės nėra tobulos, nedvejodami sukurkime naujas. Situacija yra išskirtinė ir reikalauja tokių pat išskirtinių sprendimų“, – ragio Lietuvos finansų ministrė.
Situacija išties išskirtinė, vargu ar yra naivuolių, manančių, kad iš agresorės bus įmanoma išreikalauti šimtus milijardų Ukrainos nuostoliams kompensuoti – bent jau artimiausiu metu tuo sunku patikėti. O darbus reikia vykdyti jau dabar, todėl, VŽ nuomone, Lietuva kartu su kaimynėmis šalimis turėtų sutelkti jėgas ir padėti įtikinti tarptautinę bendruomenę žengti ryžtingą žingsnį panaudoti įšaldytą Rusijos turtą teisingam tikslui – agresorė privalo sumokėti už savo barbariškumą.
