Žiemą išlydim, kita – minty
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) vadovas Fatihas Birolis įspėjo, kad Europa dar nelaimėjo energetinio karo su Rusija, nors dujų kainos labai sumažėjo, ir paragino vyriausybes toliau sutelkti dėmesį į tiekimo didinimą bei taupymą. Pasak jo, priemonės, kurių buvo imtasi po Rusijos invazijos į Ukrainą, padėjo Europos valstybėms.
Tai paskatino kai kuriuos pramonės atstovus pareikšti, kad Maskva jau pralaimėjo energetinį karą, kurį ji pradėjo siekdama susilpninti Vakarų paramą Ukrainai.
Prieš porą savaičių agentūra sušaukė neeilinį energetikos ministrų susitikimą skubioms konsultacijoms dėl gamtinių dujų tiekimo. TEA teikia politines konsultacijas energiją vartojančioms valstybėms ir padeda koordinuoti 31 valstybės narės turimų avarinių naftos atsargų naudojimą.
F. Birolis tikina, kad nors ES iš esmės išvengė visiškos energetikos krizės po to, kai Rusija apsiginklavo dujų tiekimu, o tai kadaise sukėlė baimę dėl visuotinio dujų trūkumo ir elektros energijos tiekimo nutraukimo, kita žiema gali tapti dar didesniu iššūkiu, jei žemyną užplūs šaltesni orai.
„Rusija sužaidė energetikos korta ir nelaimėjo, tačiau būtų per stipru teigti, kad Europa jau laimėjo energetinį mūšį“, – laikraščiui „Financial Times“ (FT) sakė F. Birolis. Tačiau tiesa ta, kad „dujinis ginklas“ vis dėlto buvo išmuštas iš Putino rankų.
Pasak TEA vadovo, nors Europa nuveikė kalnus, pakeisdama rusišką energiją kitais šaltiniais, ir sumažino Maskvos pajamas, taikydama atsakomąsias naftos sankcijas, ji turi atsakingai žvelgti į ateitį: taupiau naudoti energijos išteklius, pasirūpinti atsinaujinančių šaltinių plėtra.
FT duomenimis, Europos gamtinių dujų kainos nuo rugpjūčio, kai viršijo 300 Eur už megavatvalandę, nukrito net 85%, nes dėl pastangų apsirūpinti alternatyviais šaltiniais, esamų atsargų taupymo ir šiltesnių orų, artėjant žiemos pabaigai, saugyklose liko pakankamai dujų.
Lapkritį F. Birolis įspėjo, kad dėl šaltos žiemos Europa gali susidurti su sunkumais ir iki 2023 m. spalio turi užpildyti savo dujų saugyklas net iki 65% pajėgumų. Tačiau, pasak Davido Sheppardo, FT energetikos apžvalgininko, prieš gerą savaitę Europos dujų saugyklose jau buvo sukaupta 64% pajėgumų, kur kas daugiau nei įprasta šiam metų laikui.
Tačiau TEA vadovas būgštauja, kad Rusija gali sumažinti likusius 20% prieškarinio dujų tiekimo, kurių vis dar siunčia į Europą vamzdynais per Ukrainą ir Turkiją, o konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų tiekimo jūra greičiausiai didės, nes atsigauna Kinijos ekonomika. Sumaniusi pirkti daugiau dujų, ji apsunkintų Europos saugyklų papildymą vasaros mėnesiais.
Senasis žemynas, tiksliau – įvairių šalių vyriausybės, atrodo, nededa vilčių į oro malones ir ieško įvairiausių galimybių, padėsiančių tinkamai pasiruošti kitai žiemai. Visiems atvejams.
Ar apie tai galvoja Dainius Kreivys, Lietuvos energetikos ministras, visa Vyriausybė? Keista būtų, jei jiems tektų priminti, kad spręsti kitos žiemos galvosūkius dabar pats metas. Kad nenutiktų taip, kaip buvo pernai, kai ministras pradėjo aktyviau krutėti, aktyviau komunikuoti su visuomene po „Verslo žinių“ redakcinio straipsnio, kuriame buvo klausiama, ką valdžia daro, kad mums visiems nepritrūktų dujų ir elektros.
„Mieli labiau ir mažiau svarbūs politikai, nepatikėsite, bet apie dujas ir šildymą, kainas ir dėl jų kylančių saugumo problemų žmonės vieni kitų klausinėja net Palangos pliaže, kepinant karštai saulei. Jiems neramu girdint, ką sapalioja šiuo ir kitais klausimais tūlas pakaitinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Ir vienintelis logiškas būdas pasirūpinti piliečių ir verslų gera savijauta bei ramybe – juos informuoti. Dažniau, nei įprasta, daugiau, nei, atrodytų, reikia. Juk situacija nėra eilinė, tiesa?“ – dar vasarą rašė VŽ.
Priminėme tada, kad kitų šalių vyriausybės intensyviai rengia apsirūpinimo dujomis priemonių planus, kuriais (irgi intensyviai) dalijasi su savo piliečiais. Štai ir Estijos parlamentas tuomet svarstė įstatymo projektą, kuriuo nustatoma dujų pirmumo paskirstymo tvarka ypatingos situacijos atveju. Nesnaudė ir kolegos Estijos verslininkai, ieškodami alternatyvų, keičiant dujas kitais energijos ištekliais ten, kur tai yra įmanoma. Jie kartu su specialistais nagrinėjo galimybę dujas keisti mazutu, skalūnų nafta ir biodujomis, aptarė negamybinių patalpų jungimo prie centrinio šildymo variantus ir kt.
Žodžiu, aplinkui vyko intensyvus darbas, tad atrodo, kad įgyta patirtis bus naudinga ir kitos žiemos sutiktuvėms.
VŽ nuomone, akivaizdu, kad Kremlius neužmirš savo fiasko, kai ketino sušaldyti Europą, ir tikrai pabandys iš naujo. Taigi, turime turėti aiškų ir viešai pristatytą veiksmų planą apie pasiruošimą kitam šaltajam laikotarpiui DABAR. Ir jo įgyvendinimą Vyriausybė turėtų periodiškai (iš pradžių gal kas ketvirtį, bet vėliau, matyt, kas mėnesį) kontroliuoti ir nuolat informuoti šalies piliečius apie progresą šiuo klausimu.
Pirmas darbas – per maksimaliai trumpą laikotarpį parengti svarbiausių darbų sąrašą, kad visi būtume on the same page ir galėtume stebėti jo įgyvendinimo progresą.
Protinga būtų, jeigu ir savivaldybės turėtų tokią programą, kuri derėtų su valstybės energijos išteklių apsirūpinimo strategija 2023–2024 m. žiemos sezonui. Juo labiau kad plano reikia DABAR, nes vėliau bus pergalės savivaldos rinkimuose šėlsmas, protus jaukiantis tarybų narių galių pasidalinimo entuziazmas, paprastai ilgokai užtrunkantis išsvajotų kėdžių apšildymas ir banguotas pasikalibravimo su merais laikotarpis.
REKOMENDUOJAME
