Rusai veria antrąjį frontą, kurio linija vingiuoja per ES

Publikuota: 2022-07-20
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
svg svg
Naglio Navako (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Na štai, nepaisant Europos senbuvių pastangų per daug neerzinti rusiškos meškos, atsainiai išsidrėbusios prie didžiausio Kremliaus stalo, ir bandymų pamaloninti ją šokolado plytele Kaliningrado tranzito pavidalu, Maskvos propagandos ruporai išplatino pranešimą apie faktinį antrojo fronto atidarymą kare prieš Ukrainą ir kurio linija nutįsta per visą Europos Sąjungą. Koncernas „Gazprom“ viešai paskelbė dar liepos 14 d. atsidūręs „force majeure“ situacijoje ir negalintis vykdyti savo įsipareigojimų tiekti dujas.

Beveik galime neabejoti, kad tai rimtas signalas apie dujų krano užsukimą Europai. Pati rusų žiniasklaida tokį „Gazprom“ žingsnį vertina ir kaip pasiruošimą gintis nuo galimų Europos vartotojų, kuriems bendrovė jau nuo birželio vidurio tiekia nepakankamai dujų, teisinių ieškinių.

Kol kas oficialų „Gazprom“ laišką gavo tik dvi jos partnerės iš Vokietijos – „Uniper“ ir RWE. Jos lig šiol gaudavo 40% sutarto dujų kiekio, kol galiausiai nuo liepos 11 d. „Nord Stream 1“ dujotiekis buvo visiškai sustabdytas „planiniam remontui“. Dar buvo naivių bandymų Europoje save raminti, kad dujotiekio turbinos remontas Kanadoje yra viso to priežastis. Todėl galvota, kad viskas kažkaip susitvarkys kancleriui Olafui Scholzui paverkšlenus ant premjero Justino Trudeau peties ir grąžinus sankcijomis sukaustytą turbiną rusams.

Lietuviai ne kartą ir ne du ragino nepuoselėti didelių vilčių ir prisiminti karčią mūsų šalies patirtį, kai praeityje politinę potekstę turėjęs naftotiekio „Družba“ tariamas remontas reiškė tik jo laidotuves. Tiesiog rusai kitaip nemoka, nes yra pratę spjauti ta kryptimi, kuri nepatinka, ir viską imti jėga, nepaisydami nei beprotiškų sąnaudų, nei reputacijos. Ypač pastarosios, kuri, jų įsitikinimu, yra kaip keičiama moneta ir Kremliaus propagandistų tinkamu momentu nesunkiai konvertuojama į naivuolių širdis draskantį virkavimą „Vakarai mūsų nemyli“.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Na taip, Europos pareigūnai reiškė nuogąstavimus, kad Maskva, baigusi darbus, gali neatnaujinti dujų tiekimo, o „Nord Stream“ turbinos negrąžinimas bus tik pretekstas nutraukti įsipareigojimus. Ir tam jie turėjo akivaizdų pagrindą: juk Kanadoje įstrigusi dujų turbina buvo atsarginė ir „Portovaja“ kompresorių stotyje turėjo būti naudojama tik rugsėjį. Tačiau vis tiek jie naiviai bandė užganėdinti rusus „be stabdžių“ tai pristabdydami ginkluotės tiekimus į Ukrainą, tai spręsdami prekių tranzito klausimus per kitos suverenios valstybės teritoriją. Vokietijos politikai nuo Angelos Merkel laikų taip ir neperkando savo klastingojo oponento KGB karininko Vladimiro Putino, kuris kažkada Rytų Vokietijoje užsiiminėjo Vakarų demokratijos dekonstrukcija, bet patyrė gėdingą fiasko. Kritus Berlyno sienai, dešimtmečius papirkinėjo aukščiausius Vokietijos pareigūnus jų piliečių sumokamais pinigais už dujas, kantriai regzdamas dujines žabangas ir tikėdamasis revanšo. Dabar jas pavertė pakankamai efektyviu šantažo įrankiu, su kuriuo sutrikusią Vokietiją subtiliai prievartauja būti savo interesų lobistu Europoje. Perfrazuojant chamišką Kremliaus šeimininko frazę, patinka nepatinka, bet norint nesušalti reikia krutėti...

Ir kruta, nes kancleris O. Scholzas puikiai žino žiaurią ilgamečio vokiečių obuoliavimo su velniu kainą.  Rusams 60% sumažinus dujų tiekimą Vokietijai, didžiausias jų pirkėjas bendrovė „Uniper“ kasdien praranda apie 30 mln. Eur, nes turi pirkti tas pačias dujas neatidėliotinų sandorių rinkoje. Tai yra apie 10 mlrd. Eur per metus – maždaug tiek, kiek per metus kainuoja Vokietijos vyriausybės finansavimas. Putinui visiškai nutraukus dujų srautą, kasdieniai šios komunalinių paslaugų įmonės nuostoliai šoktels iki maždaug 100 mln. Eur per dieną, arba daugiau kaip 35 mlrd. Eur per metus. Ir vyriausybė turės skirti šią sumą, jei norės, kad žmonėms elektra būtų toliau tiekiama.

Prieš kurį laiką agentūra „Bloomberg“ bandė skaičiuoti, kokia galėtų būti bendra Europos energijos rinkos gelbėjimo šią žiemą sąskaita. Pasirodė, kad ji nesunkiai viršytų įspūdingus 200 mlrd. USD.  Tačiau pačių autorių tvirtinimu, šie skaičiavimai yra konservatyvūs ir pagrįsti tuo, kas žinoma šiandien. Jie neapima blogiausio scenarijaus, kad Rusija visiškai nutrauks dujų tiekimą Europai.

Specialistai neabejoja, kad tokioje šaltoje perspektyvoje vyksta lenktynės su laiku. ES turės neatidėliotinai priimti sprendimą dėl didelės energijos taupymo programos, taip pat surengti viešą rinkodaros kampaniją Bendrijos piliečiams jai paremti. Juk galiausiai visas išlaidas neišvengiamai padengs mokesčių mokėtojai – arba tiesiogiai ir iš karto, padidinus mažmenines elektros energijos ir dujų kainas, arba vėliau ir per kelerius metus, padidinus mokesčius, kuriais bus mokama už gelbėjimo priemones. Todėl Europos vyriausybės turėtų atvirai kalbėti apie išlaidas ir siekti argumentuotai įtikinti savo piliečius, kad tai gerai išleisti pinigai, siekiant sustabdyti Putiną ir jo ordą.

VŽ nuomone, rusai iki maksimumo didins dujų spaudimą ir šiai situacijai jau yra pasiruošę. Neabejotinai jie jau šildo savo propagandos mašiną, kuri visu pajėgumu bus užkurta pradėjus šalti orams. Tikslas – sukompromituoti vyriausybes jų piliečių akyse, pasėti nepasitenkinimą ir abejones dėl pačios demokratijos gyvybingumo. Nepatenkinti žmonės – lengvas grobis manipuliacijoms.

Žinant ligšiolines mūsų Vyriausybės nesėkmes viešos komunikacijos lauke, būtų logiška priminti, kad ji turi geriausiu atveju mėnesį užmegzti dialogą su mokesčių mokėtojais ir užsitikrinti jų paramą. Jei nuoširdžiai, kiek stebina dabar tvyranti olimpinė ramybė ir minimumas informacijos apie tai, kaip rengiamės gyventi jau nuo rudens. Gal kas girdėjote ką nors apie mūsų energetikos ministrą Dainių Kreivį ir visą jo ūkį? Juk mums jau nepakanka paprastos žinutės, kad atplaukė į Klaipėdą antras ar kelintas šiais metais suskystintų dujų krovinys. Norime žinoti, kaip, pavyzdžiui, estai, kurių vyriausybė pranešė, kad jau užsitikrino sutartimis visą reikiamą šaliai dujų kiekį šaltajam sezonui. Norime žinoti, kiek ir ko turime latvių saugykloje Inčukalne, su kokiomis šalimis ir kokiems poreikiams patenkinti turime sutartis dėl dujų, kaip dalysimės atsargomis su ES šalimis ir ką kaip darysime, jei kiekių nepakaks. Dėl šventos ramybės norėtume žinoti, kaip bus skirstomos dujos kritiniu atveju.

O kur prapuolė savivaldybių merai, kuriems, atrodytų, artėjančių rinkimų akivaizdoje kalbėk ir nenutilk apie šilumos ūkius, kaupiamą kurą, pagalbą ir alternatyvas. Pavyzdžiui, sostinės gyventojai lig šiol nežino, kaip ten yra su ta dešimtis milijonų jau kainavusia atliekomis ir biokuru kūrenama Vilniaus kogeneracine jėgaine, kuri, kaip žadėta, „mažins šilumos kainą vilniečiams, spręs atliekų problemą ir didins Lietuvos energetinę nepriklausomybę“.

Mieli labiau ir mažiau svarbūs politikai, nepatikėsite, bet apie dujas ir šildymą, kainas ir dėl jų kylančių saugumo problemų žmones vieni kitų klausinėja net Palangos pliaže, kepinant karštai saulei. Jiems neramu, girdint, ką sapalioja šiuo ir kitais klausimais tūlas pakaitinis Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas. Ir vienintelis logiškas būdas pasirūpinti piliečių ir verslų gera savijauta bei ramybe – juos informuoti. Dažniau nei įprasta, daugiau nei, atrodytų, reikia. Juk situacija nėra eilinė, tiesa?

Kai kurių šalių vyriausybės (tarp jų ir kažką jau suprantanti Vokietija) taip ir elgiasi. Nelaukdamos ES koordinuojamų veiksmų, jau jos didina energetinio pavojaus laipsnį, ragina gyventojus ir verslus jau dabar, vasarą, pradėti taupyti dujas ir verčiau jas kaupti saugyklose. Jos taip pat intensyviai rengia apsirūpinimo dujomis priemonių planus, kuriais dalijasi su savo piliečiais. Štai ir Estijos parlamentas šiuo metu intensyviai svarsto įstatymo projektą, kuriuo nustatoma dujų pirmumo paskirstymo tvarka ypatingos situacijos atveju. Nesnaudžia ir kolegos Estijos verslininkai, ieškodami alternatyvų, keičiant dujas kitais energijos ištekliais ten, kur tai yra įmanoma. Jie kartu su specialistais nagrinėja galimybę dujas keisti mazutu, skalūnų nafta ir biodujomis, aptaria negamybinių patalpų jungimo prie centrinio šildymo variantus. Kas iš to išeis – sužinosime vėliau. Bet kuriuo atveju bus supratimas, kad bent jau bandyta, nes galime neabejoti – mūsų laukia brangi žiema. Klausimas tik, kiek brangi ir kaip jai būsime pasiruošę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

Tvarka su properšomis 2

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
05:50
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29
Kremliuje virtas jovalas – nei žodis, nei laisvė

Užvėrus ar bent privėrus duris į Lietuvos koncertų sales besiveržiantiems Kremliaus politiką palaikantiems...

Nuomonės
2022.07.29
Verslui reikia ne klumpių, o sportinių batelių

Tradicijoms, kai Lietuvos įstatymų leidėjai ir institucijos apauna verslą sunkiomis perteklinių reikalavimų...

Nuomonės
2022.07.28
Kodėl klaidingai atrodo, kad sankcijos Rusijai nėra efektyvios 32

Praėjus keturiems mėnesiams nuo žiaurios Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, ėmė blėsti pradinis optimizmas...

Nuomonės
2022.07.27
Pigios indulgencijos „gyvulių ūkio“ neišvaikys

Jau beveik du mėnesiai praėjo nuo dienos, iki kurios juridiniai asmenys privalėjo pateikti finansines...

Nuomonės
2022.07.27
E. Savickis. Kaip tvarumo strategija padeda verslui valdyti krizes ir rizikas karo Ukrainoje fone

Verslo strategija nėra „akmenyje iškalta“ – vasario 24-ąją tuo įsitikino daugelis Lietuvos įmonių. Iki...

Nuomonės
2022.07.26
Po rinkimų – nors ir tvanas

Premjerė Ingrida Šimonytė rugpjūtį planuoja inicijuoti konsultacijas su Seimo opozicija dėl Finansų...

Nuomonės
2022.07.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku