Biurokratų Pyro pergalė

VŽ kartu su miestų plėtros duomenų portalu „Citify“ nagrinėjo, kaip per 2020–2022 m. Vilniuje keitėsi projektų derinimo ir statybos leidimų išdavimo trukmė.

Analizuota tik informacija apie sublokuotus ir daugiabučius namus, taip pat komercinius projektus, kurie buvo viešinti visuomenei, gavo pritarimą arba statybų leidimus per 2019–2022 m.

Duomenys rodo, kad 2020 m. vidutinis laikotarpis nuo projekto viešinimo pradžios iki pritarimo projektiniams pasiūlymams Vilniuje buvo 68 dienos. 2021 m. jis išaugo iki 83 dienų, o 2022 m. sutrumpėjo iki 65 dienų.

Kiek kitokia situacija su statybos leidimais. 2019–2022 m. vidutiniškai leidimo išdavimas truko apie metus, 2021 m. buvo stebimas procesų greitėjimas, kai vidutinė leidimo išdavimo trukmė sumažėjo iki 269 dienų, nors pritarimą gavusių projektinių pasiūlymų skaičius buvo panašus kaip ir 2020 m.

Vis dėlto pasakyti, kad sostinėje projektų derinimo bei statybos leidimų išdavimo trukmės trumpėjimo tendencija yra tvirta, negalima.

„Ji smarkiai svyruoja priklausomai nuo projekto: kai kurie jų atskiras procedūras praeina per savaitę ar kelias, kiti – per metus ar dvejus“, –  pastebi Edmundas Jankauskas, UAB „Citify Pro“ įkūrėjas ir produktų vadovas.

Sostinės savivaldybė teigia, kad statybos leidimų išdavimų trukmė priklauso nuo projektuotojų.

„Ar projekte yra klaidų, kurias reikia taisyti, ar buvo išankstinis derinimas ir pan. Vidutinės trukmės pasakyti negalime, nes nėra kaupiami duomenys, per kiek laiko išduodamas leidimas. Be to, kiekvienas atvejis yra individualus, todėl negalime lyginti tarpusavyje pagal trukmę“, – teigiama VŽ atsiųstame komentare.

Teisininkai sako pastebėję teigiamų poslinkių teritorijų planavimo derinimo, leidimų išdavimo procesuose: atsisakyta dalies procedūrų teritorijų planavime, tam tikri procesai automatizuoti ir kt. Tačiau tobulinimo prašosi projektinių pasiūlymų ir projektų derinimo procesas. Yra ir daugiau išlikusių problemų.  

Simonas Skukauskas, kontoros „Sorainen“ advokatas, aiškina: vis dar pasitaiko, kad projektai atmetami, pateikiant vis naujus argumentus. Vystytojas atsižvelgia, ištaiso trūkumus, tačiau ir vėl atmeta – su naujomis pastabomis. Taip gaištamas visų laikas.

Anot teisininko, problemų derinant teritorijų planavimo dokumentus savivaldybėje kelia ir vis keičiami teisės aktai. Dabar iškilo dar vienas tikėtinas kliuvinys – artėjantys rinkimai. Rinkiminiu ir porinkiminiu laikotarpiu gali strigti procesai: laiku bus nepriimti poįstatyminiai aktai, vėluos statybos leidimų išdavimai etc.

S. Skukauskas sako, kad daug galvos skausmo statytojams kelia detalusis planavimas, nesusiformavusi infrastruktūros plėtros sutarčių praktika.

„Detaliojo planavimo inicijavimo procesas užtrunka per ilgai, pasitaiko, kad norint vystyti apie 0,5 ha sklypą, reikalaujama suplanuoti 3–4 ha ploto teritoriją, nors dalyje jos jau yra išvystyti projektai ir suformuota urbanistinė struktūra. Vystytojui užkraunama neproporcinga biurokratinė našta, kuri gali stabdyti projektą keliems metams arba jį įšaldyti. Infrastruktūros plėtros sutarčių atveju panašios situacijos vertinamos nevienodai, procesas lemia ilgus terminus ir išlaidas, savivaldybė sukuria sau papildomą darbo krūvį“, – vardija jis.

NT plėtotojai tikina, kad dėl vis dar vešlios biurokratijos sostinės savivaldybėje jiems teko atidėti investicinius planus.

Sigita Survilaitė-Mekionienė, „Darnu Group“ generalinė direktorė, kiek anksčiau VŽ sakė, jog dėl biurokratijos teko gerokai nukelti beveik visų naujų projektų startą, todėl 2023 m. didesnę investicijų dalį, kalbant apie statybas, sudaro jau pradėti projektai.  

Apie priverstinį dalies investicijų perkėlimą į šiuos metus kalba ir Dalia Andriulionienė, NT plėtros įmonės „Omberg Group“ vadovė. Priežastis –  ilgai užtrukusios biurokratinės procedūros: negauti arba vėliau nei planuota gauti statybos leidimai. Tarp pagrindinių iššūkiu ji pirmiausia pamini biurokratiją.

Tokių ir panašių pavyzdžių sektoriuje yra nemažai – ir  daugiausiai jie susiję su itin lėtais biurokratiniais procesais. VŽ nuomone, sostinės savivaldybė turėtų gerokai paplušėti ir išravėti vis dar bujojantį biurokratijos daržą. Viena vertus, tokioje „dirvoje“ nesunkiai gali sudygti korupcijos sėkla, kita vertus, dėl biurokratijos pinklių bendrovės ne tik vėluoja investuoti į planuojamus projektus – jos dar ir mažina apimtis. Arba kuriam laikui net stabdo investicijas – mat, kol teko keliauti klaidžiais labirintais, pasikeitė ir ekonominė aplinka, ir prognozės NT sektoriuje. Savivaldybė gali švęsti pergalę – Pyro pergalę.