I. Zvaigzne. Hibridinis darbas: kiek dienų ar kokiems darbams būtina ateiti į biurą?
Tik nedidelė dalis įmonių pasaulyje po pandemijos perėjo dirbti vien tik nuotoliniu būdu. Lygiai taip pat ne tiek daug darbdavių griežtai liepė visiems darbuotojams sugrįžti į biurus. Dauguma verslų ir organizacijų vis dar ieško geriausio darbo organizavimo būdo, kuris suderintų tiek darbuotojų lūkesčius, tiek ir organizacijų tikslus.
Per pandemiją įmonės sukaupė nuotolinio darbo organizavimo patirtį. Darbuotojai išmoko dirbti nuotoliniu būdu, įsirengė patogias darbo vietas namuose ir ne itin skubėjo grįžti į biurus. Tyrimų duomenys rodo, kad dirbant iš namų, produktyvumas nenukenčia. Pasitaiko atvejų, kai jis net pagerėja.
Vis dėlto jau pradedama susidurti ir su neigiamomis tokio darbo pasekmėmis. Pavyzdžiui, pastebimas skaitmeninis darbuotojų nuovargis nuo nuolatinio sėdėjimo prie ekrano. Taip pat dirbant nuotoliu silpsta ryšys tarp darbuotojų ir įmonės ar organizacijos, mažėja darbuotojų įsitraukimas.
Vadinasi, kyla poreikis aiškiau apibrėžti hibridinio darbo modelį, ką galima dirbti nuotoliniu būdu, o kada reiktų asmeniškai būti darbo vietoje. Ir tai svarbus momentas tiek įmonėms, tiek darbuotojams, nes tikėtina, kad pagal šias taisykles dirbsime ilgą laiką ateityje, kol vėl įvyks didesnis pokytis.
Daugiau kūrybiškumo ir inovacijų
Hibridinio darbo eroje vadovams tenka sukti galvą, kaip išsaugoti autentišką ir unikalią kiekvienos įmonės kultūrą, kuri sujungia komandas, leidžia iš pusės žodžio suprasti vieniems kitą, padeda greičiau pasiekti rezultatą. Ir akivaizdu tai, kad pandemija nepakeitė žmonių prigimties – žmonės vis dar yra emocingos, socialinės būtybės, kurioms reikia kontakto, todėl santykiai negali būti suskaitmeninami.
Mūsų įmonėje taip pat vyksta diskusijos ir paieškos, kaip efektyviausiai organizuoti hibridinį darbą. Kolegų nuomonės šiuo klausimu skiriasi. Darbuotojų apklausos rodo, kad iš biuro jie norėtų dirbti vidutiniškai keturis kartus per mėnesį, tačiau atsakymų spektras – labai platus.
Mes netaikome nustatytų dienų skaičiaus, kada darbuotojai turi dirbti iš biuro. Taip pat nepraktikuojame visiškai nuotolinio darbo, nes manome, kad darbuotojams reikia ateiti į biurą, kad palaikytų ir kurtų gerus santykius ir produktyvų bendradarbiavimą su kolegomis.
Šiuo metu mes gilinamės ir siekiame nustatyti, kokias pareigas ir užduotis reikia atlikti asmeniškai atėjus į biurą, o kurias galima atlikti nuotoliniu būdu. Mums svarbu, kad situacijos būtų identifikuotos ir aiškios, ir kad darbuotojai būtų pakankamą laiko tarpą biure bendraudami, nes tyrimai rodo, kad platesnis kontaktų ratas ir geresnis bendradarbiavimas teigiamai veikia kūrybiškumą ir inovacijų kūrimą.
Manome, kad toks modelis suteikia daugiau lankstumo kiekvienam darbuotojui asmeniškai, nes priklauso nuo darbo turinio bei pobūdžio ir yra individualus. Pavyzdžiui, jei specialistas turi sukurti kompleksinį sprendimą, kuriam reikalinga kitų kolegų pagalba, arba probleminę situaciją reikia išspręsti per trumpą laiką – tuomet, be abejo, tai geriau daryti biure. Tuo tarpu individualias užduotis, kurioms reikia susikaupti, galima atlikti ir nuotoliu.
Vienareikšmiškai, mūsų tikslas nėra tas, kad darbuotojai ateitų į biurą tik tam, kad ateitų. Manome, kad tai turi kurti vertę ir būti tikslinga.
Skaitmeninė darbo kultūra
Tuo metu, kai bendraujama virtualiai, geresnę darbuotojų patirtį gali kurti nuotolinio darbo kultūros ir etiketo mokymasis. Pagrindinė skaitmeninio etiketo ir technologijų užduotis – užtikrinti, kad nė vienas darbuotojas nesijaustų atstumtas ar neišgirstas, arba priešingai – nesugebėtų suvokti to, kas vyksta nuotolinio skambučio metu. Svarbu visiems suteikti vienodas galimybes.
Idealiu atveju virtualūs susirinkimai turėtų turėti du moderatorius, nes susirinkimo vadovas negali būti vienu metu atsakingas ir už techninius dalykus, ir tuo pačiu metu vadovauti susirinkimui.
Dirbant nuotoliniu būdu reiktų nepamiršti ir ekrano užsklandos, geriausia – korporatyvinės, o dirbant iš biuro geriau nenaudoti ekrano fono, kad pokalbiuose, kuriuose dalyvauja keli kolegos, išmaniosios kameros galėtų lengvai persijungti nuo vieno dalyvio prie kito.
Hibridinis darbo režimas reikalauja didesnės vidinės darbuotojų drausmės organizuojant savo darbo dieną, planuojant savaites, mėnesius ir dar ilgesnius laiko tarpus. Planavimas neturėtų būti pamirštas ir tomis dienomis, kai darbuotojas ateina į biurą.
Šiandien laikas, kurį darbuotojai kartu praleidžia biuruose, kiekybiškai trumpesnis, bet kokybiškesnis. Negalime paneigti to, kad lankstus darbo modelis suteikė daug privalumų. Mūsų rankose – galimybė suderinti abu formatus taip, kad padidėtų darbo našumas ir tuo pačiu metu būtų užtikrinta geresnė darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra.
Komentaro autorė – Inga Zvaigzne, „Accenture“ darbo aplinkos ir nekilnojamojo turto vadovė Baltijos šalyse
