K. Kukarskas. Ant pinigų sėdmaišio: tinkamo meto įsigyti verslą belaukiant

Iš Lietuvos banko pateikiamos naujausios statistikos, kuri apima duomenis už 2022 m. lapkritį, įmonės laikė rekordinę sumą indėliuose, kuri pirmą kartą viršijo 10 mlrd. Eur ir augo daugiau nei 7%, palyginti su 2021 m. lapkričio mėnesiu, arba 53% palyginti su priešpandeminiu laikotarpiu 2019 m. Iš pokalbių su investuotojais girdime, kad laisvų pinigų maišas, kurį įmonės nusiteikusios atrišti naujų verslų įsigijimui, yra pilnas ir su kaupu. Žinoma, jį graužia infliacija, nerimo dar prideda sudėtinga geopolitinė situacija, neskatinanti priimti greitų sprendimų, kai netoliese liepsnoja karas. Nepaisant to, turime nemažai pavyzdžių, kai dabartinę situaciją įmonės drąsiai išnaudoja kaip galimybę veikti.

Šiandien Lietuvoje bene drąsiausius sprendimus demonstruoja įvairių medicinos įstaigų ir veterinarijos klinikų pirkėjai, kurie bando konsoliduoti šiuos sektorius ir itin aktyviai dairosi naujų taikinių. Tikėtina šiais metais išgirsime dar ne apie vieną sandorį šiuose segmentuose.

Turime nemažai aktyvių lietuviškų verslų, kurie įsigyja verslų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, tačiau yra daugiau tokių, kurie dešimt ir daugiau metų ruošiasi pirkti, kai kurie net dalyvauja pirkimo procese, tačiau galutinių sprendimų nedrįsta priimti ir tebesėdi ant „pinigų maišo“.

Pagrindinės priežastys, kodėl įsigijimo procese dalyvaujanti įmonė taip ir nepriima galutinio sprendimo pirkti, yra šios:

• Įmonė neturi aiškios plėtros strategijos, kaip jai greičiau ir efektyviau nueiti ten, kur ji nori nueiti, todėl taip ir neapsisprendžia, ar verta geriau pirkti konkurentą A su panašiais produktais ir paslaugomis, ar vis dėlto ne tokią panašią įmonę B, bet kuri leistų praplėsti prekių ir paslaugų krepšelį, ir galiausiai lieka prie organinio augimo.
• Net ir tos įmonės, kurios aiškiai mato ir supranta galimą konkurento pirkimo naudą, tokį sprendimą priima labai sunkiai net jeigu kaina yra gera, nes akcininkai neturėjo panašios patirties, todėl dažnai nusprendžia tuos pinigus išmokėti dividendais ar pasistatyti didesnį sandėlį, kurį jau turėjo patirties statyti.
• Perkančioji įmonė save vertina brangiau nei taikinį (pvz. save vertina x8 EV/EBITDA* daugikliu, o taikinį - vos x3-4. (*EV/EBITDA yra įmonės vertės ir EBITDA santykis, kuris dažniausiai naudojamas verslų vertinimui. Paprastai kalbant, jis parodo, kiek įmonės metinių pelnų prieš pelno mokestį, palūkanas ir nusidėvėjimą, įmonės yra vertos neatsižvelgiant į turimas finansines skolas ir laisvas pinigines lėšas.)
• Perkančioji pusė sako, kad „kai ateis krizė, tai taikinys generuos minusą ir nupirksim juos daug pigiau“. Kai kurie – krizės vis laukia nuo 2015 m., todėl nusimatyti taikiniai išaugo, o taip pat ir jų vertė.
• Parduodančioji pusė prašo kainos, kurios negalima pagrįsti jokiais racionaliais kriterijais.

Neužtenka turėti pasitvirtinus įmonės veikos strategiją su misija, vizija ir vertybėmis, ką daro vis daugiau įmonių. Tai yra gerai ir to reikia kiekvienai įmonei, bet papildomai toms įmonėms, kurios turi ambicijų augti greičiau nei konkurentai ir kurios nori tapti savo srities lyderėmis, reikėtų persižiūrėti strategiją iš pardavimų ir įsigijimų perspektyvos. 

Svarbiausia – nelaukti pasyviai ateinančių galimybių, bet aktyviai jų ieškoti patiems. Pagrindinis skirtumas tarp sparčiai augančių bendrovių ir tų, kurios norėtų sparčiai augti - vienos turi profesionalius įmonės viduje resursus arba pasitelkia išorės ekspertus, kurie padeda išgryninti M&A strategiją, surasti tinkamus taikinius ir juos įsigyti, o kitos taip ir lieka apie tai galvoti.

Dabartinė situacija iš esmės nepakeitė įmonių įsigijimų rinkos. Ilgesnės derybos, daugiau bandymų sumažinti kainą motyvuojant neapibrėžta aplinka, geopolitiniais pokyčiais. Visa tai reikėtų vertinti ne kaip kitaip, o kaip derybinę poziciją ir galimybę gauti palankesnę kainą, tačiau Lietuvoje įmonės išlieka konkurencingos ir įdomios. Tad dabar ypač geras metas žvalgybai – pradėjus įsigijimo procesą galima pamatyti, ar perkami verslai yra atsparūs pasikeitusiai aplinkai, kaip jie ką tik atlaikė išbandymą karu, užkilusiomis ir dabar jau į vėžes grįžtančiomis žaliavų ir energetikos kainomis, kaip sprendžia augančio darbo užmokesčio ir kylančios infliacijos rebusus.

Naujausioje įmonių įsigijimų ekspertų tinklo „M&A Worldwide” parengtoje 2023 m. tendencijų apžvalgoje prognozuojama, kad toliau daugės energetikos ir infrastruktūros įmonių įsigijimų, didės susidomėjimas alternatyviosios energetikos projektais.

Prognozuojama, kad bus daugiau technologijų įmonių susijungimų ir įsigijimų, ypač susijusių su dirbtinio intelekto, meta realybės kūrimu, skaitmeninių daiktų ir skaitmeninio turto technologijomis. Didės šio sektoriaus įmonių konsolidacija, nes daugelio technologijų įmonių vertė pastaraisiais metais buvo smarkiai kritusi.

Kita, geopolitinių pokyčių sukelta, numatoma sandorių banga prognozuojama įmonėms, kurios sieks padidinti savo atsparumą dėl geopolitinių sukrėtimų kilus karui Ukrainoje. Numatoma, kad dėl trūkinėjusių tiekimo grandinių bus bandoma daugiau tiekėjų ir kitų susijusių įmonių perkelti arčiau gamybos vietų, daugės sandorių tarp patikimų, geopolitinių sukrėtimų metu jau patikrintų partnerių. 

Komentaro autorius – Kristupas Kukarskas, investicinės bankininkystės įmonės „Confidentus“ partneris