Už viską sumoka valstybė. Ar mes?
Planą su fiksuota elektros energijos kaina, mažesne nei 28 ct, pasiūlė tik „Elektrum Lietuva“. Praėjusią savaitę vidutinė planų su fiksuotu tarifu elektros kaina (24 ir 36 mėnesių) buvo 0,31 Eur/kWh.
Nuo sausio valstybė moka iki 28,5 ct kompensaciją visiems buitiniams vartotojams, o šių metų biudžete subsidijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. Eur.
Virgilijus Poderys, Lietuvos energetikos agentūros vadovas, sako, kad atsakingos institucijos turėtų ištirti, ar visada pagrįstai mokamos valstybės kompensacijos, kurias tiesiogiai gauna tiekėjai.
„Čia turbūt yra tas klausimas apie tarifų dydį tarp 28 ct už kWh ir į viršų – iki 56 ct. Jeigu biržoje labai maža kaina, o žmogus yra pasirašęs sutartį, tarkime, už 50 ct, jis vis tiek moka 28 ct, o visą tą skirtumą gauna tiekėjas iš biudžeto. Ir čia yra klausimas, ar pagrįstai iš biudžeto yra gaunama“, – LRT radijui sakė V. Poderys.
Tomas Janeliūnas, Energetinių tyrimų instituto vadovas, kalba, kad jeigu dabartinių turimų planų kaina patenka į rėžį tarp 28 ir 56,5 ct/kWh, vartotojams ką nors keisti kol kas neverta.
„Nieko nereikia daryti, nes valstybės kompensacija yra tokia pat: ar planas yra 33 ar 50 ct/kWh – visi gauna kompensaciją, kuri vartotojo mokamą kainą nuleidžia iki 28 ct/kWh ir ją visiems sulygina. Imti blaškytis tarp planų per artimiausią pusmetį tikrai nėra prasmės“, – teigia T. Janeliūnas.
Regis, niekas per daug ir „nesiblaško“: bijo keisti planus, migruoti pas kitą tiekėją – tam reikia laiko, pastangų, skaičiavimo ir pan. Nors pasirinkus pigesnį planą, galima būtų sutaupyti valstybės biudžeto pinigų.
Inga Žilienė, energetikos viceministrė, nepriklausomus tiekėjus yra paraginusi kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje. Gyventojams ji pataria peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę.
Tai ar tikrai nereikia „blaškytis“? Juk vartotojas bet kokiu atveju mokės tuos 28 ct – regis, koks jam skirtumas, ar plane 34 ct ar 41 ct...
Bet ar niekam neskauda galvos dėl valstybės, t. y. visų mokesčių mokėtojų, finansų?
Kol kas atrodo, kad jos neskauda niekam: tiekėjams – dėl to, kad savo pinigus, numatytus plano tarifuose, vis tiek gaus, vartotojams – dėl to, kad valstybė vis tiek sumokės už jų nenorą ieškoti pigiausio varianto. Valstybei – dėl to, kad pinigai paskolinti, galima visus apdalinti.
Valdžia, nenumačiusi elektros kainos atpigimo biržoje, rodos, prašovė visam pusmečiui. Dabar bent metas pažiūrėti, ar visada pagrįstai yra mokamos valstybės kompensacijos, kurias tiesiogiai gauna tiekėjas. Užduotis – atsakingoms institucijoms.
Prezidentūra ragina Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) stebėti, ar krentant elektros kainoms rinkoje nepriklausomi tiekėjai į tai reaguoja ir keičia savo kainodarą.
Renatas Pocius, VERT pirmininkas, anksčiau BNS teigė, kad taryba pirmąjį šių metų ketvirtį ketina tikrinti, kaip nepriklausomi tiekėjai panaudojo 2022 m. antrąjį pusmetį gautas valstybės kompensacijas, – tam ketina įsigyti nepriklausomo audito paslaugą.
O dėl šiemet mokamų kompensacijų, pasak R. Pociaus, auditas bus atliekamas 2024 m.
Pasak energetikos viceministrės, šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama peržiūrėti. Pasak jos, svarstomi du galimi variantai – arba mokėti kompensacijas tik socialiai remtiniems žmonėms, arba visiems, suvartojantiems iki 100 ar 150 kWh elektros per mėnesį.
VŽ nuomone, reikėtų išties pagalvoti apie tai, kad remti galima būtų mažesnes pajamas gaunančius žmones, o ne padalinti po truputį, bet užtat – visiems. Juolab kad garantuotas subsidijas gaunantis vartotojas nėra suinteresuotas nei taupyti, nei rinktis plano, nei žiūrėti, kad neliktų su garantiniu tiekimu.
Arba reikia pradėti kalbėti apie subsidijų pabaigą, jų modelio keitimą, arba apie didesnę atskaitomybę mokesčių mokėtojui – patikrinant, kiek teisingi yra elektros tiekėjų planai.
Elektros tiekėjai dabartinėje situacijoje pelnosi valstybės (t. y. mūsų) sąskaita ir nėra suinteresuoti pernelyg mažinti kainos, nes į jų kišenę vis tiek įkris kompensacija. O pasyvūs vartotojai nesupranta, kad per mokesčius juk vis tiek jie (o ne kokia nors amorfinė valstybė) sumoka papildomai elektros tiekėjams.
Šioje situacijoje ir energetikos ministras Dainius Kreivys, ir Vyriausybė turi būti proaktyvūs ir siūlyti kompensacijų tvarkos pakeitimus, įpareigojant elektros tiekėjus automatiškai keisti sutartis, arba pagrasinti, kad viršpelnį bus privaloma grąžinti į biudžetą. Tereikia parengti atitinkamą įstatymo projektą, kurį Seimas turėtų priimti skubos tvarka. Juk valstybė skolinasi kompensacijoms ir rinkoje moka brangiai už paskolas. O grąžinti tuos pinigus teks mums...
