Rasti darbuotojų: progas švaisto ir darbdaviai, ir valstybė
Darbdaviai skėsčioja rankomis ir sako: rasti tinkamų darbuotojų vis sudėtingiau. Vieni ieško labai nišinių specialistų, kitiems už viską svarbiau rasti žmogų, kurio vertybės ir pasaulėžiūra sutaptų su organizacijos. Anksčiau kalbinti personalo atrankos specialistai teigė dažnai nesuprantantys, kodėl tarsi vieni kitiems tobulai tinkantys darbdaviai su darbuotojais galiausiai nesukerta rankomis dėl bendro darbo kartu.
Apie tai, kad palengvinimai įsivežti darbuotojų – geri, bet nepakankami, VŽ plačiau rašė čia.
Su VŽ kalbėjęs Vaidotas Rekštys, „Litanos ir Ko“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad metalinių laivų korpusų surinkėjų, suvirintojų, vamzdininkų ir pastolininkų Lietuvoje rasti praktiškai neįmanoma. „Bendradarbiavome su profesine mokykla, bet jie per metus parengia po 12 specialistų, iš kurių tik kokie 7 ateina dirbti, ko išmokę. O mes vien per metus į pensiją išleidžiame apie 12 darbuotojų“, – pasakojo vadovas.
Pasak jo, jaunimas tiesiog nebenori dirbti sunkaus fizinio darbo, tad su kitomis ES šalimis tenka konkuruoti dėl darbuotojų iš trečiųjų šalių. Tiesa, jų darbuotojai, ko gero, mažiau galvoja, nori ar nenori dirbti fizinį darbą, nes ir lietuviška darbininko alga atrodo viliojamai. Tad bendra taisyklė, kad darbuotojas dirba už tiek, kiek jam moka, toliau veikia, tik lietuvis už sunkų darbą prašo daugiau. Ir gerai. Orioje valstybėje, kuri auga gerovę kuriančių žmonių rankose, kiekvienas turėtų žinoti savo vertę. Ji turėtų atspindėti ir kuriamą vertę valstybei, ir savivertę, kurią gavus algalapį kiekvienas galime palaikyti įpirkdami norimas prekes ir paslaugas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kasmet patvirtina darbo jėgos iš trečiųjų šalių palengvinto įdarbinimo kvotą. Iš viso šiems metams – 35.950 trūkstamų profesijų specialistų stygiui padengti. Ir ministerija, ir Migracijos departamentas (MG) sako suprantantys verslo skubą kuo greičiau užpildyti trūkstamas darbo vietas ir šiemet darbuotojų atsivežimo iš trečiųjų šalių tvarką supaprastino: vietoj 4 mėnesius galinčių trukti procedūrų MG įpareigotas prašymus peržiūrėti per 3 mėnesius, o už priemoką – dar greičiau.
Verslas teigia, kad iniciatyva gera, bet naudos iš jos nedaug. Palyginkime: leidimai dirbti ir gyventi Latvijoje trečiųjų šalių piliečiams išduodami per 10 dienų, kartais gali trukti iki mėnesio. Tad Lietuvos verslas pagalbos nors ir sulaukia, ji nepadeda geriau konkuruoti dėl darbuotojų.
VŽ nuomone, darbuotojų atsivežimo tvarką padaryti paprastesnę Lietuvoje reikėjo gerokai anksčiau. Neteisinga, kad dešimtis tūkstančių eurų į tai investuojantis verslas ištisus mėnesius neatsiveža nė vieno profesionalo, ypač dėl to, kad dokumentų tvarkymo kovą regioniniu mastu pirmiausia pralaimi ne jie, o dokumentus tvarkantys valdininkai.
Vis dėlto reikia pripažinti, kad dabartinę situaciją nulėmė ir patys darbdaviai, kuriems dešimtis metų iki tol apsimokėjo mokėti nedideles algas vietos darbuotojams. Dabartinės kritikos strėlės, lekiančios į profesines mokyklas ir jų absolventus, kurie nebenori tikrąja to žodžio prasme teptis rankų, yra nepagrįstos.
Ir Seimo priimtos Profesinio mokymo įstatymo pataisos, kuriomis profesinėms mokykloms suteikta daugiau laisvės į specialistų rengimą labiau įtraukti darbdavius, problemos iš esmės nespręs. Jaunuolis, kuris išmoksta taisyti laivus, gali patirti daug nežinios, kas bus, jeigu nutars surizikuoti ir eiti dirbti į biurą. Nutaręs nerizikuoti ir taisyti laivus, matys tai, kas jau yra regima, – visą gyvenimą fizinį darbą dirbusius žmones, kurie gavę nedidelę algą dabar išeina į per mažai apmokamą pensiją ir yra nesunkiai pakeičiami darbuotojų iš trečiųjų šalių.
