Kol skola neužsiželdino „barzdos“
Skaičiuojama, kad kuo ilgiau delsia skolininkai, tuo sunkiau atgauti pinigus, o skolai peržengus 120 dienų ribą, su savo lėšomis jau beveik tenka atsisveikinti – skolų nebeatgauna maždaug trečdalis kreditorių. Daugiausia šansų yra, jei skola trunka ne ilgiau kaip 60 dienų – tačiau ir tada tenka gerokai paplušėti.
„Kas penkta tokia įmonė tampa nemoki, todėl ilgesnis delsimo terminas pablogina galimybes įsiskolinimą atgauti. Pastarųjų trejų metų duomenys rodo, kad įmonės atgauna 70% skolų, kurių mokėjimas vėluoja ne daugiau nei 90 dienų, taip pat gerokai mažesnė dalis tokių skolų atsiduria teismuose,“ – sako Justas Jurgaitis, skolų valdymo bendrovės „GelvoraSergel“ pardavimų ir marketingo departamento vadovas.
Šios bendrovės duomenys rodo, kad vidutinė verslo skola pernai augo daugiau nei 50%.
Verslo skolų statistika gana iškalbinga - tiesa, atsiskaityti su kreditoriais kartais delsiama nebūtinai tik piktybiškai – esama ir objektyvių priežasčių.
Tačiau pinigų neatgaunančių įmonių, susidūrusių su nemokiais klientais, objektyvios priežastys vargu ar paguodžia. Todėl tenka mąstyti ir ieškoti būdų, kaip „neįklimpti“ arba bent jau mėginti išgelbėti savo lėšas.
Vienas iš labiausiai įsiskolinusių sektorių dabar yra statybų sektorius, toliau rikiuojasi prekybos įmonės bei transporto ir logistikos bendrovės. Auga įmonių įsiskolinimai elektros, dujų, šilumos tiekimo bendrovėms ir kt.
Kaip neseniai rašė VŽ, ekonomikoje įsivyraujant stagfliacijos apraiškoms, prognozuojama, kad vangaus augimo ir aukštų kainų sąlygomis gerokai padaugės prekybos partneriams įsiskolinusių įmonių. Europoje vis dažnesni 100.000 Eur ir didesnių pradelstų skolų atvejai, o ekspertai perspėja, kad viena iš dažnesnių verslų žlugimo priežasčių yra jų klientų bankrotas.
Taip pat vis labiau artėja pasaulinės recesijos galimybė, todėl manoma, kad daugės įmonių nemokumo atvejų. Didesnį bankrotų šuolį prekinių kreditų draudikai prognozuoja šių metų pirmojo ketvirčio pabaigoje ar antrajame ketvirtyje. Tai liečia ir Baltijos šalis.
Iki šiol Lietuvoje didelė dalis verslo nebuvo likusi naudotis kreditų draudimu, apsaugančiu nuo pirkėjų neatsiskaitymo rizikos, o pusė apklaustųjų teigė, kad pasitiki savo partneriais ir klientais. Vienas iš pagrindinių argumentų – nenoras turėti papildomų sąnaudų. Nes „gal problema mane aplenks“...
Visa tai buvo teigiama praėjus pusmečiui nuo karo Ukrainoje pradžios, kai jau buvo matomi pirmieji ekonomikos krizės ženklai ir sparčiai didėjanti rizika susidurti su nemokiais klientais.
Situacija prastėja, tad draudimo specialistai siūlo nebūti pasyviems stebint, kaip auga skolos – juolab, kaip jau buvo minėta, gali būti peržengta riba, kada tikimybė atgauti skolą taps nulinė.
Vienas paprasčiausių/lengviausių patarimų – su potencialiais skolininkais nesusidėti. Tačiau jis labiau teorinis, nes versle kažin ar įmanoma visiškai to išvengti. Net jei ir turėtum ypatingą įžvalgumo dovaną.
VŽ nuomone, galbūt vertėtų įsiklausyti į specialistų siūlymus imtis kompleksinių sprendimų, taikant įvairias skolų rizikos prevencijos priemones. Geriausia, jei jos būtų taikomos dar iki skolai atsirandant, t. y. įvertinti klientus prieš suteikiant jiems atidėjimus, taip pat vertėtų pasitikrinti ir ilgamečių partnerių situaciją: tartis dėl skolų mokėjimo grafikų, o galbūt viešinti skolininkus ir perduoti išieškojimui.
Taip pat verslams patariama pirkti partnerių Lietuvoje ir užsienyje kreditingumo ataskaitas, prašyti iš klientų avansinių mokėjimų, naudotis prekių eksporto draudimu, draustis nuo valiutos kursų svyravimo rizikos.
Verta stebėti esamų klientų ir verslo partnerių portfelį, jų pirkimo ir mokėjimo įpročių pokyčius – ar įmonės auga, galbūt daugėja viešos neigiamos informacijos ir pan.
