Tarsi piršteliu pagraso
Baudos ne tik nėra įspūdingos – jos dar ir retai skiriamos, todėl nemažai juridinių asmenų ir nevykdo prievolės teikti finansinės atskaitomybės (FA) dokumentus Registrų centrui (RC) – Juridinių asmenų registro (JAR) tvarkytojui.
Laiku nepateikus finansinių ataskaitų (arba pateikus neteisingas), vadovui gali būti skirta nuo 200 iki 3.000 Eur bauda. Teoriškai. Tačiau pagal skirtas realias baudas vidutinis jų dydis svyruoja nuo 200 iki 250 Eur.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Tai gal bent šios vadinamosios baudos buvo skirtos visiems prievolės nevykdantiems „gudručiams“?
Atsakymas daugiau nei akivaizdus: nuo 2021 m. spalio iki 2022 m. liepos iš 60.039 juridinių asmenų, kurie nebuvo pateikę FA, administracinio nusižengimo protokolus RC surašė tik 1.682 subjektams – tai 2,8% nuo viso nepateikusių skaičiaus.
O baudos buvo skirtos 1.108 asmenims – 1,8% (!) visų nepateikusiųjų.
Finansų ministerijos (FM) neseniai pristatytoje „Finansinių ataskaitų neteikimo ir kokybės problemų analizės apžvalgoje“ nurodoma, kad 100.000–120.000 subjektų, t. y. apie 67–70% JAR įregistruotų ir privalančių kasmet teikti FA subjektų, šios pareigos laiku neatlieka.
Apie trečdalis jų FA pateikia pavėluotai, kitas trečdalis to nedaro net po kelerių metų.
FM minėtoje apžvalgoje sprigteli ir RC – jos žiniomis, RC nėra nė karto inicijavęs administracinės teisenos veiksmų, jei subjektas nebuvo pateikęs auditoriaus išvados, nors ir privalėjo tai padaryti.
Padėtį imamasi taisyti, bet pamažu ir gana lėtai. Nedrausmingų įmonių vadovams protokolai bus surašomi automatiškai, mat pradės veikti automatizuota administracinio nusižengimo įforminimo procedūra. Tačiau tik nuo 2024 m. liepos 1 d.
Tačiau jiems, regis, būgštauti pernelyg neteks: maksimali bauda už FA nepateikimą nebegalės būti didesnė nei 1.500 Eur. Jau ir tų teorinių 3.000 Eur nebelieka. Net keista, jog FM apžvalgos autoriai tikisi, kad, įdiegus automatizuotas procedūras, padėtis pagerės.
FM savo apžvalgoje primena ir ES Apskaitos direktyvą, kurios nuostatos numato, jog valstybės narės turi numatyti sankcijas, taikomas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus, ir imtis visų būtinų priemonių, užtikrinančių jų įgyvendinimą.
„Nustatytos sankcijos turi būti efektyvios, proporcingos ir atgrasančios“, – rašoma apžvalgoje.
Būti turi, bet yra tokios, kokios yra.
Nuo 2022 m. liepos įsigaliojus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimams, juridinio asmens vadovui RC gali ne tik surašyti administracinio nusižengimo protokolą, bet ir pats nagrinėti bylas bei skirti baudas. Anksčiau šią teisę turėjo tik teismai, kurie įmonių vadovų dėl neteikiamų ataskaitų nebuvo linkę bausti.
RC atstovai teigia, kad visa tai reikalauja didelių sąnaudų, o centras neturi žmogiškųjų ir kitų išteklių.
„Kiekvienais metais finansinės atskaitomybės dokumentų RC nepateikia apie 65.000–75.000 juridinių asmenų, tai sudaro 36–47% visų turinčių šią prievolę“, – VŽ aiškina Mindaugas Samkus, RC atstovas spaudai.
Pasak jo, administracinio nusižengimo protokolai pirmiausia surašomi akcinėms bendrovėms, UAB ir mažosioms bendrijoms, atsižvelgiant į jų pardavimo pajamas, darbuotojų skaičių: manytina, kad tokiu būdu skatinami teikti FA reikšmingą įtaką visuomenės interesui turintys juridiniai asmenys.
Toliau RC aiškina: administracinės nuobaudos dydis pritaikomas atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pobūdį bei pavojingumą, nusižengimo padarymo aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, taip pat į atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę – šio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, charakteristiką. Taip pat vadovaujamasi esminiais teisės principais – protingumo, proporcingumo, sąžiningumo, bei naujausia teismų praktika.
Skaitant tokį dėstymą, atrodo, kad kalbama apie tikras nuobaudas. Primename: pagal skirtas realias baudas vidutinis jų dydis svyruoja nuo 200 iki 250 Eur.
Tai, ko gero, ir yra viena priežasčių, kodėl FA neteikiančių įmonių vadovams tokia nuobauda (jei ir taikoma) vieni juokai – tarsi pagrasymas piršteliu.
Regis, tai supranta ir RC, kuriam suteiktos tik gana ribotos teisės. Centro atstovai aiškina, kad taiko ir ateityje yra numatę taikyti, institucijos manymu, efektyvesnes priemones.
Pirmiausia atlieka veiklos nevykdančių įmonių likvidavimo procedūrą. Be to, viešiesiems juridiniams asmenims (asociacijoms, viešosioms įstaigoms, labdaros ir paramos fondams) RC taikė kitą poveikio priemonę – inicijavo paramos gavėjo statuso panaikinimą: 2022 m. pabaigoje tokio statuso RC iniciatyva neteko daugiau nei 6.500 juridinių asmenų.
Tačiau, VŽ nuomone, vis dėlto dauguma prievolės nevykdančių įmonių ir toliau lengvai slysta netobulos tvarkos paviršiumi. Net jei paskiriama nuobauda, o jau matome, kad ji – daugiau simbolinė, rimtesnių padarinių bendrovės paprastai nepajunta. Mat baudos dydžiui neviršijus 1.500 Eur, jos nėra įtraukiamos į VMI skelbiamą nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą.
Negana to, vėluojantys pateikti ar išvis FA neteikiantys subjektai sėkmingai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, sudaro pirkimų sutartis. Tiesa, perkančiosios organizacijos gali pašalinti FA nepateikusį tiekėją iš pirkimų, bet šia galimybe jos beveik nesinaudoja. Kodėl?
VERSLO TRIBŪNA
Šventinis laikotarpis įmonėms – ne tik graži tradicija bei simbolinis paminėjimas, bet ir galimybė stiprinti santykius su partneriais, klientais bei darbuotojais. Verslo dovanos vis dažniau suvokiamos kaip strateginė priemonė, galinti perteikti įmonės vertybes ir ilgam įsiminti gavėjui.
Ar savivaldybė gali pavesti savo įmonei surinkti atliekas, tvarkyti gatves ar vežioti keleivius neskelbdama konkurso? Ilgą laiką atsakymas buvo „taip“ – tokia praktika, vadinama vidaus sandoriais, buvo įprasta, dažnai ekonomiškai pagrįsta ir socialiai prasminga. Tačiau pastaraisiais metais vidaus sandorių tema tapo viena painiausių viešųjų pirkimų bei konkurencijos teisės požiūriu.
„Achemos grupė“, vienijanti apie 40 bendrovių, vykdančių veiklą trąšų gamybos, krovos, agroverslo, logistikos, energetikos ir kitose srityse, vykdo stambaus masto verslo valdymo transformaciją. Tai vienas reikšmingiausių verslo procesų skaitmeninimo ir automatizavimo projektų, pastaraisiais metais įgyvendinamų Lietuvoje.
Vilniaus PC „Panorama“ veiklą pradėjo automobilių švaros centras „Hocus“. Tai naujos kartos švaros centras, kur automobiliai prižiūrimi tik rankomis. „Hocus“ siūlo platų spektrą paslaugų – nuo greitos kasdienės priežiūros iki išskirtinio detalaus automobilio švarinimo. „Hocus“ vardas keičia puikią reputaciją tarp vairuotojų užsitarnavusių „Švaros brolių“ švaros centrus.
Vis dėlto yra priemonių, kurios bent kiek sudrausmina išsisukinėjančius nuo prievolės – jų aktyvumas iškart padidėjo, kai nepateikusioms finansinės atskaitomybės dokumentų buvo apribota galimybė gauti valstybės subsidijas.
Galbūt daugiau iniciatyvos galėtų imtis ir FM – kritikuojant RC galima būtų pagalvoti ir apie priemones, labiau atgrasančias nuo prievolės vengimo.
Ir dar – keista, kad dalis įmonių, neteikiančių FA, nesuvokia, jog tinkamai parengtos finansinės ataskaitos yra svarbus informacijos šaltinis visiems suinteresuotiesiems asmenims: užtikrina jų pasitikėjimą įmone ir prisideda prie geros jos reputacijos, padeda numatyti su subjektu susijusias rizikas, įmonėms palengvina galimybę gauti finansavimą etc.
