A. Orantas. Dizaino Eurolygos finalo ketvertas Žalgirio arenoje. Tik kas toliau?
Spalį Lietuvoje svarstant apie krepšinio Eurolygos finalų galimybę Kaune, Žalgirio arenoje įvyko bene dar didesnio kalibro dizaino bendruomenės renginys – keturių tarptautinių dizaino tinklų forumas, sukvietęs politikos formuotojus, švietėjus bei praktikus iš viso pasaulio. Tai – dešimtmečius Lietuvos dizaino bendruomenės aktyviai vykdytos tinklaveikos bei praktinės veiklos rezultatas, leidęs Kauną šiemet pasaulio dizaino žemėlapyje pastatyti greta tokių ankstesnių „dizaino sostinių“ kaip Seulas ar Monrealis.
Lietuvos dizaino srities kūrėjams šio forumo vertė akivaizdi: tai buvo neeilinė galimybė užmegzti pažintis, pristatyti savo ir visos šalies galimybes pasaulio dizaino elitui, aptarti aktualijas ir išgirsti skirtingas perspektyvas. Bet vos keletas renginyje dalyvavusių valdžios ar viešojo sektoriaus atstovų netiesiogiai priminė senus klausimus – kaip Lietuva apskritai suvokia dizainą, kokią dizaino politiką formuoja ir kaip jį įtraukia į ekonomiką ar viešąsias paslaugas?
Ne paramos, o suvokimo
Lietuvos dizaino industrija ir eksportas nėra dideli, „lietuviško dizaino“ identitetas neprilygsta „skandinaviškam“, tačiau šiandien galima drąsiai teigti, kad Lietuvos kūrėjų kompetencija yra pasiekusi pasaulinį lygį. Pavieniai dizaineriai ar įmonės jau įgyvendina globalaus lygio projektus, sėkmingai eksportuoja ne tik dizainu grįstus produktus, bet ir paslaugas. Net ir su dizainu nesusijusiame Lietuvos versle auga supratimas apie dizaino disciplinos plotį, procesus, kuriamą vertę. Privatus sektorius jau suvokia, kad dizaineriai kuria ne (tik) vaizdus ir formas, bet ir procesus bei naudotojų patirtį.
Tad didysis Lietuvos dizaino ekosistemos iššūkis šiuo metu yra nepakankamas jos galimybių išnaudojimas. Viešasis sektorius, ko gero, dar pilnai nesuvokia dizaino kaip galios įrankio, tarnaujančio visuomenei per geresnes paslaugas, didesnį įtraukimą ir efektyvumą.
Šios problemos sprendimas greičiausiai slypi sėkmės istorijose ir įrodymuose, kodėl verta pasitelkti dizainą procesų, o ne vien logotipų kūrime. Elementarus, bet efektyvus dizainu grįsto mąstymo pavyzdys buvo paminėtas Kauno forumo metu vykusiose tarptautinių dizainerių ir Lietuvos savivaldybių atstovų dirbtuvėse. Vieno miesto komanda skundėsi, kad norėtų labiau įtraukti gyventojus į sprendimų priėmimą, tačiau šie vangiai renkasi į kabinetus, posėdžių sales ar internetines platformas. Savivaldybei dizaineriai pasiūlė aukštyn kojom apversti patį procesą ir vykti susirinkti gyventojų nuomonių ten, kur jie natūraliai gausiai renkasi – miesto paplūdimiuose, laisvalaikio zonose ar renginiuose.
Daug įspūdingesnis ir itin praktiškas pavyzdys yra Ukrainos valstybinė programėlė – elektroniniai valdžios vartai „Diia“. Keliolika milijonų naudotojų turinčioje mobiliojoje programėlėje telpa kone viskas: pensijos, įvairiausi leidimai, COVID-19 ir kiti medicininiai sertifikatai, lengvatos, paramos, svarbūs pranešimai, netgi žaidimai ar galimybė pranešti apie priešo pajėgų judėjimą. Be abejo, tai nėra tik vieno ar kelių dizainerių produktas, tačiau ukrainiečiai suprato, kad geras dizainas integruoja technologijas, išvaizdą, procesus ir patirtį.
Nesinori badyti pirštais, bet mes irgi turime savo elektroninės valdžios vartus, kuriuose technologijos veikia, tačiau kitoms sritims tikrai praverstų dizainu grįstas mąstymas. Beje, minėtoje Ukrainoje dizaineriai kartu su kitų sričių atstovais jau dabar dalyvauja kurdami išsamius būsimo šalies ir miestų atstatymo, įveiklinimo, gyventojų susigrąžinimo planus – apie tai Kauno forumo metu kalbėjo miestų atstatymo gidus su partneriais sukūręs šalies architektas Maksymas Holovko.
Tad grįžtant prie „dizaino Eurolygos“ efekto, pasaulis šiemet gyvai pamatė, kad Lietuvoje yra gerų dizainerių ir gero dizaino pavyzdžių, o išvykdami svečiai paliko ryšių ir idėjų. Mūsų dizaino bendruomenė tikrai sustiprėjo vien nuo paties renginio, bet norėtųsi, kad jo išliekamoji vertė būtų jaučiama ir už bendruomenės ribų.
Tam reikia tiesiog pasikviesti dizainerius bent jau pasikalbėti: kuriant naujas erdves, paslaugas, funkcijas ar procesus, sprendžiant įvairius viešuosius, socialinius, infrastruktūrinius ar rinkodaros iššūkius. Jie tikrai turės kitokį akiratį, savitą patirtį, metodologijų bagažą bei empatijos galutiniam naudotojui ir jo patirčiai.
Gerųjų pavyzdžių Lietuvoje jau yra. Kartais net nesuvokiame, kad juose integruotas dizainas, ypač kalbant apie procesus ir idėjas, o ne vaizdus ir formas. Tad kuo daugiau mes kalbėsime apie dizainą, tuo labiau juo didžiuosimės ir jam ambasadoriausime.
Komentaro autorius - Algirdas Orantas, Lietuvos dizaino asociacijos pirmininkas
