Visos sąlygos atsisakyti GPM lengvatos
Praėjusią savaitę Lietuva tapo lydere tarp Baltijos šalių pagal vidutinį apskaičiuotą (bruto) darbo užmokestį, 100 Eur aplenkdama Estiją. Šaunu, aplenkėme finansiškai visa galva raštingesnius estus. Vadinasi, bendrai, kaip vidurkis, jau mūsų visuomenė yra pasirengusi – jeigu ne mentaliai, tai jau finansiškai – pati rūpintis būsima papildoma pensija.
Kai tik metų pabaiga, taip ir pasipila pranešimai spaudai į redakcijas, žinutės socialiniuose tinkluose, kuriose bankų ir visokio plauko finansiniai konsultantai daugiausiai apsiriboja trečios pakopos ir investicinio gyvybės draudimo pardavinėjimu – raginimai paskutinį metų mėnesį padidinti įmokas į minimus produktus, kad būtų maksimaliai galima išnaudoti GPM lengvatą ir ateinantį pavasarį, deklaruojant pajamas, susigrąžinti maksimaliai 300 Eur.
Mes nuolat skundžiamės dėl prasto finansinio raštingumo Lietuvoje. Raštingumas, kitaip tariant suopratis, žinios, patirtis ir domėjimasis atsiranda su gyvenimiška paskata. Jeigu jau kalbame apie rinkas, tai geriausiai mus mąstyti priverčia klaidos, pamokos, nuostoliai, o ne pakišta šilta pagalvė – GPM lengvata – be būtinybės pačiam mąstyti ir domėtis.
Daugiametės GPM lengvatos taupantiesiems, o su jomis lygiagrečiai pasišovę padėti valdytojai ir pardavėjai-konsultantai su ne pačiais efektyviausiais produktais nėra tai, kas didina finansinį raštingumą – tu tik duok pinigus metų pabaigoje, pavasarį susigrąžink GPM ir apie nieką negalvok.
Šita simbiozė – gyventojui susigrąžinamas GPM, valdytojams – papildomos pajamos už vidutinės kokybės turto valdymą, o agentams – komisas už trečios pakopos ar investicinio gyvybės draudimo pardavimą – puikiai veikia iki to momento, kai kokių nors finansinių rūpesčių prispausti klientai nusprendžia nutraukti kaupimo sutartį.
Antai naujausia Lietuvos banko (LB) draudimo sektoriaus ketvirtinė apžvalga pateikia labai įdomių įžvalgų šia tema. Per 9 šių metų mėnesius išmokėtų investicinio gyvybės draudimo išmokų, nutraukus sutartis, suma padidėjo 48,4%, iki 65,6 mln. Eur. Iš esmės tą lėmė vienkartinis veiksnys, įvykęs šių metų pirmąjį ketvirtį, – jis siejamas su neapibrėžtumu dėl karo prieš Ukrainą, nurodė LB. Kitaip tariant, žmonės, išsigandę neramumų rinkose, nutraukinėjo ilgalaikio taupymo produktų sutartis ir puolė iš jų išsiiminėti pinigus.
Kažin, kiek iš nutraukusiųjų investicinio gyvybės draudimo sutartis turėjo sugrąžinti taip reklamuotas pasinaudoti GPM lengvatas. Tačiau nieko neturėjo sugrąžinti nei komisą pasiėmę konsultantai, nei mokesčius atskaičiavę valdytojai už vidutinės kokybės turto valdymo paslaugą.
O ir nutraukusieji pamato, kad gal ir susigrąžintą GPM teks sugrąžinti valstybei, o ir to sukaupimo gali būti ne pyragai arba ir minusas dėl pirmaisiais metais keliavusio komiso agentams. Pasižvalgykite socialiniuose tinkluose – pilna tokių ašaringų istorijų.
Taigi sugebėjimas maksimaliai išnaudoti GPM lengvatą nėra finansinio išprusimo įrodymas. Elgtis pagal suopratį „jeigu duoda – imk, jeigu muša – bėk“ didelio proto nereikia.
Raštingumą didina savarankiškai suvokta būtinybė pasirūpinti būsima pensija. Gerbiami investicijų valdymo sektoriaus profesionalai, štai, jums ambicija 2030 m.: sugebėkite parduoti savarankiško kaupimo pensijai idėją be GPM lengvatos. Juk jeigu valdomų taupymo produktų rezultatai geri (palyginamųjų indeksų atžvilgiu), tai žmonės atbėgs kaupti ir be lengvatos. Nebent lengvatos maskuoja laisvos rinkos sąlygomis vargiai galinčius išlikti produktus. Be lengvatų taupantys žmonės išmoktų nuodugniau įvertinti taupymo produktų kokybę, o valdytojai – kurti kokybiškesnę produkciją. Lengvatos neprisideda prie efektyvesnių produktų ir paslaugų atsiradimo.
Progą kvestionuoti GPM lengvatą taupantiesiems suteikia ne tik tradicinės bankų ir valdymo įmonių PR kampanijos gruodį, bet ir pastarojo meto pastangos Lietuvai pereiti prie labiau finansiškai pažengusių šalių sukuriant investicinę sąskaitą, kuri suteiktų platesnes galimybes taupyti ir investuoti be mokestinio vargo ir naštos, kuri atsirastų gryninantis lėšas, viršijusias įneštas lėšas, iš investicinės sąskaitos.
Kai tik prasidėjo iniciatyvos dėl investicinės sąskaitos, lygiagrečiai siūlyta ją įvedant panaikinti GPM lengvatą trečios pakopos ir investicinio gyvybės draudimo (IGD)produktais besinaudojantiesiems. Tai – investicinės sąskaitos rėmuose – būtų sulyginę visais produktais besinaudojančių taupančiųjų pozicijas. Tačiau po kai kurių sektoriaus dalyvių triukšmo aptilo ne tik lengvatų panaikinimo idėja, bet ir pačios investicinės sąskaitos momentumas.
Labai dažnas argumentas, kad GPM lengvata padeda valstybei susimažinti naštą, kai žmogus sulauks pensinio amžiaus. Esą trečios pakopos ir investicinio gyvybės draudimo produktuose su GPM lengvata sukaupęs žmogus galės prisidurti prie pensijos. Pasižiūrėkime į IGD ir trečios pakopos pensijų fondų rinkos dydį. Ar tikrai ten kaupia ir GPM lengvatomis naudojasi pažeidžiamiausia ir remtina auditorija?
Lietuvos banko duomenimis, pusmečio pabaigoje trečios pakopos pensijų fonduose kaupė 84.718 dalyvių, kurių sukauptas turtas siekė 205,7 mln. Eur. Visų mokesčių mokėtojų pinigais skatinama maža visuomenės dalis.
Taupymo ir investavimo produktų vienas svarbių kokybinių kriterijų šalia rizikos, grąžos, likvidumo parametrų yra ir kainodara. Apie šios ydingumą ir pilkąsias zonas investiciniame gyvybės draudime yra įspėjęs ir reformuoti ėmęsis LB. Šioje srityje tuomet, 2015 m., temos lyderystės ėmėsi tuometinė LB valdybos narė Ingrida Šimonytė. Premjere, juk tai buvo jūsų arkliukas. Geriausiai žinote, ar tikrai juos verta subsidijuoti.
Taigi visos planetos šiuo metu yra optimaliai išsidėsčiusios užraukti šią skurdžius laikus primenančią lengvatą. Vidutinis lietuvis finansiškai aplenkė vidutinį estą, lietuviai vis labiau domisi investavimu ir atranda daugiau produktų ir būdų kaupti ir investuoti nei subsidijuojamieji investiciniai gyvybės draudimai ir trečios pakopos pensijų fondai, trečia – aukščiausiuose postuose yra tinkami ir gerai temą suvokiantys asmenys.
