Energetikos krizė nepasibaigė, išnaudokime ją savo naudai

Publikuota: 2022-12-06
Lino Butkaus (VŽ) nuotr.
svg svg
Lino Butkaus (VŽ) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Energijos išteklių kainoms apleidus rugpjūčio aukštumas norisi lengviau atsikvėpti. Bet tai gali būti neprotinga žinant, kad ateina labai neprognozuojami laikai energijos išteklių rinkoje – tiek elektros, tiek dujų, tiek naftos ir jos produktų. Būtų išmintinga išsiugdyti ar prisiminti taupymo įpročius.

Energijos išteklių kainas stebintiems verslams šiltas ruduo galėjo atnešti ilgai lauktą palengvėjimą. Dujos kainuoja mažiau nei pusę to, ką už jas reikėjo mokėti per tikrai gąsdinusį rugpjūčio piką. Elektros kainų dinamika Lietuvoje panaši. Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje galėjome pasidžiaugti vos trečdalį rugpjūčio piko siekusiomis kainomis.

Tiesa, jos vėl pajudėjo į viršų, prasidėjus žiemos šalčiams. Tačiau sklidinos dujų saugyklos Europoje (mes šioje srityje esame išimtis) ir itin šiltas spalis, regis, užliūliavo. Esą, blogiausia jau praeityje. Bet žvelgiant į ateinančią žiemą, vasarą ir žiemą po to, kyla pagrįstų abejonių.

Vokiškai tai vadinasi „dunkelflaute“ – laikotarpis, kai nei pučia vėjas, nei šviečia saulė. Būtent jis atnešė nerimo į Europos elektros rinką pastaruoju metu. Baltijos šalys čia ne išimtis – „Litgrid“ pranešė apie „rekordinę šiluminių elektrinių gamybą praėjusią savaitę“, tačiau tai tik reiškia, kad itin mažai pagamino mūsų ir kaimynų atsinaujinančių išteklių energetika.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Paprastai tokiais atvejais daugiau gamina Elektrėnai – o čia taisyklė paprasta: dujų kainą padauginkime iš dviejų ir gausime apytikrę elektros kainą. Tad – arba dujų kainos, kurios dabar smarkiai pavaldžios orams, arba elektros kainos, kurios taip pat pavaldžios orams.

Galbūt manote, jog jūsų verslui svarbu, kad važiuotų transportas, o elektra ar dujos – nedidelis galvos skausmas? Jums perspektyva taip pat, deja, nėra aiškesnė. Pirmadienį įsigaliojo ES ir Didžiojo septyneto (G 7) sankcijos rusiškai naftai.

Europa nebepriims jūra gabenamos rusiškos naftos į savo uostus, nors keliones jau pradėjusi nafta turės 45 dienas joms užbaigti. Be to, Europos bendrovės neteiks jokių laivybos sektoriui būtinų paslaugų tiems tanklaiviams, kurie gabens naftą be dokumentų, patvirtinančių, kad ji pirkta už kainą, mažesnę, nei nustatytosios kainų „lubos“.

Tam, kad nebūtų viskas perdėm paprasta, Europa pati su savimi ginčijosi iki pat penktadienio, kokios tos naftos kainos „lubos“ turėtų būti. Nutarta – 60 USD už barelį. Vertinimai – nevienareikšmiški, tačiau sankcijos bus peržiūrimos kas du mėnesius.

Be Europos pasaulinė laivybos draudimo rinka iš esmės neegzistuoja. Tas likutis, veikiantis ne G 7 ribose, tikrai nenorės perteklinio JAV Iždo departamento, visa jėga stūmusio naftos kainų „lubų“ idėją, dėmesio. Nežinia, kiek sėkmingi bus Rusijos bandymai sankcijas apeiti. Pavyzdžiui, rusiško draudimo, turinčio pakeisti europietiškąjį, nepripažins Bosforo sąsiaurį kontroliuojanti Turkija. Ir ką tu jai.

Išlieka atviras klausimas, ar kas norės aptarnauti parūdijusią flotilę pasenusių tanklaivių, kuriuos Rusija supirko tam, kad apeitų šias G 7 sankcijas. Visi nekantriai stebi, kokių „atsakomųjų veiksmų“ imsis Kremlius.

Vamzdinės naftos draudimas faktiškai turėtų būti įgyvendintas iki metų pabaigos, jei Lenkija ir Vokietija laikysis savo pažado jos atsisakyti. Be šių dviejų naftotiekio „Draugystė“ naudotojų, Rusijai iš Europos rinkos liks vos keli lašai į Vengriją.

Dar tolesnis sankcijų etapas – naftos produktų iš Rusijos draudimas. Iš šios produktų kategorijos svarbiausias – dyzelinas. Kokia perspektyva šioje rinkoje, kaip susidėlios pasaulinės tiekimo linijos – dar nežinia.

Neseniai VŽ podkaste viešėjęs Tadas Povilauskas, SEB banko vyriausiasis ekonomistas, visa tai atliepė sakydamas, kad naftos ir jos produktų rinkų perspektyva atrodo „kraupokai“.

Beje, jei sieksite priimti informuotą sprendimą, remdamiesi ekspertų įžvalgomis, bent jau kol kas galite pasirinkti ekspertą tam scenarijui, kuris jums labiausiai patinka.

Dėl rinkų perspektyvos nesutaria dvi didžiausios pasaulio žaliavų prekybininkės „Trafigura“ ir „Vitol“. Viena įsitikinusi, kad krizė dar nesibaigė, kita – kad blogiausia jau praeityje.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA), EBPO šalis energetikos klausimais konsultuojanti ekspertinė institucija, skaičiuoja, kad 2023 m. Europai pritrūks bent 30 mlrd. kub. m gamtinių dujų, kurių fiziškai pasaulyje nėra iš kur paimti iki pat 2026 m.

Kiti specialistai, tokie kaip Michailas Krutichinas, „RusEnergy“ vadovas, teigia, kad TEA neįvertina Europos pasiryžimo taupyti dujas, ir įtaria, kad būtent šios priemonės ir padės išspręsti šio trūkumo klausimą.

Beje, čia kyla dar vienas klausimas – ar Lietuvos planas taip pat yra toks, kad dalis „Achemos“ tiesiog neveiks ir kitą vasarą, ir kitą žiemą? Mat kol kas tai yra be jokios konkurencijos didžiausias Lietuvos „nuopelnas“ „taupant“ dujas.

Taip, Vyriausybė pirmadienį pritarė įstatymo dėl Europos Sąjungos (ES) reglamento, skirto energijos kainoms mažinti, įgyvendinimo projektui ir Pelno mokesčio įstatymo pataisoms, įteisinančioms solidarumo įnašą, grindžiamą perviršiniu energetikos įmonių pelnu.

Kaip į tai atsilieps Seimas ir kaip įstatymas bus įgyvendintas, dar pamatysime. Kadangi taip įgyvendinami ES sprendimai, peržvelgę ekspertų įžvalgas apie potencialų šių priemonių poveikį, atsidursime tokiame pačiame miške, kaip ir kalbėdami apie dujas, elektrą, naftą ar dyzeliną.

Kol Energetikos bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ras kelią viena pas kitą (pasufleruosime ministrams – jūs įsikūrę tame pačiame pastate), skaitytojams priminsime, kad niekas už jus, verslo sprendimų priėmėjus, geriau ir greičiau nepadarys.

Pasirinkimas – iš dviejų scenarijų: arba viskas bus gerai, arba ne. Galime stebėti ekspertų diskusijas tol, kol pasensime. Tačiau versle svarbu sprendimus priimti ne tik teisingus, bet ir tinkamu laiku.

VŽ nuomone, šiomis aplinkybėmis gali būti protinga užsiimti saugesnę poziciją, nei vėliau gailėtis. Verčiau pasikliauti ne Celsijaus stulpeliu (šiltesniais orais) ir nežinia, kaip suveiksiančiomis sankcijomis, bet seniai išbadytomis energijos išteklių taupymo priemonėmis.

Energijos išteklių problema bus aktuali dar ne vienus metus, tad yra prasmė nusimatyti prioritetinių investicijų planus, pirmiausia pastangas kreipiant į didžiausią naudą duodančius sprendimus. Motyvacijos investicijoms gal suteiks ir matymas, kad energetinis efektyvumas turi tiesioginį ryšį su įmonės pelningumu bet kokiu oru ir bet kurioje verslo aplinkoje.

Tos investicijos ir procesų gerinimai, šiuo metu padedantys sutaupyti daug, ateityje padės sutaupyti mažiau. Bet sutaupyti. Krizės ateina ir praeina, o per jas išsiugdyti įpročiai išlieka ir tampa nuolatiniu konkurenciniu pranašumu. Kaip teigė Winstonas Churchillis, „neleiskime gerai krizei nueiti veltui“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

G. Ilekytė. Delsimo pereiti prie žaliosios transformacijos kaina

Kaip ir kiekvienais metais, šių metų sausį pasaulio elitas rinkosi Davose, 1.560 metrų aukštyje Šveicarijos...

Nuomonės
16:03
Biurokratijos fiesta siaučia

Nepaisant daugelio vyriausybių pažadų ir galbūt atskirais atvejais – net užmojų – mažinti administracinę...

Nuomonės
2023.02.03
T. Jensen. 2023-aisiais tiekimo grandinės bus įtemptos, o verslas – atsargus

Pastarieji keleri metai verslui nebuvo lengvi. 2019-aisiais metais smogusi COVID-19 pandemija, vėliau...

Nuomonės
2023.02.02
Energetikos krizę keičia stagfliacijos grėsmė

2022 m., kuriais viena krizė keitė kitą, baigėsi geriau, nei daugelis galėjo įsivaizduoti. Sausio antrojoje...

Nuomonės
2023.02.02
K. Pupinis. Lietuva – pilka dėmė Europos elektromobilių įkrovimo taškų žemėlapyje. Kada tai pasikeis? 1

Šiandien Lietuvos keliais rieda per 12.000 elektromobilių (EV), iš kurių 7.100 varomi vien elektra. Tuo tarpu...

Nuomonės
2023.02.01
Erškėčiuotas, bet derlingas kelias 4

Mėgstantiems kartkartėmis paniurzgėti, kaip „blogai yra Lietuvoje“, nes kitur ir žolė žalesnė, ir piniginės...

Nuomonės
2023.02.01
Už viską sumoka valstybė. Ar mes? 15

Nukritus didmeninėms elektros kainoms sausį visi tiekėjai sumažino vartotojams siūlomų planų su fiksuota...

Nuomonės
2023.01.31
Prievaizdo bizūnas – pro šalį

Įmonių vadovų ir buhalterių kantrybė galutinai trūko, kai jie vėl gavo grėsmingą „Sodros“ laišką apie...

Nuomonės
2023.01.30
E. Leontjeva. Kai infliacija estafetę perduoda mokesčiams

Infliuoja visas mūsų gyvenimas – auga kainos, o pajamos stengiasi jas pasivyti. Tačiau yra rodiklių, kurie...

Nuomonės
2023.01.29
R. Aernoudtas. Verslo angelai – kertinė startuolių ekosistemos ašis

Verslo angelai yra itin svarbūs startuolių ekosistemai – jie įrodė esantys atsparūs krizėms. Visgi rinkoje...

Nuomonės
2023.01.28
Recesija – ant slenksčio. Ar liks anapus durų?

Ar galima šiandien nuspėti, kur link pasuks ant recesijos slenksčio esanti ekonomika? Pasaulines rinkas...

Nuomonės
2023.01.27
R. Skyrienė. Belaukiant mokesčių reformos: šioks toks stebuklas būtų visai ne pro šalį

Stebint šiomis dienomis kiek nedrąsiai prasidedančią diskusiją apie būsimą mokesčių reformą mintyse nejučia...

Nuomonės
2023.01.26
Ar visada pamatuotas Konkurencijos tarybos vėzdas

Konkurencijos taryba (KT) 2022-uosius palydėjo su trenksmu: nustačiusi, kad Lietuvos vaistinių asociacija ir...

Nuomonės
2023.01.26
Nepačiupinėjęs netikėk

Nors Europos Sąjungoje jau keletą metų veikia teisės aktai, reglamentuojantys tiesioginių užsienio...

Nuomonės
2023.01.25
M. Juonys. Kodėl tiek daug triukšmo dėl Konkurencijos tarybos sprendimų „asociacijų“ tyrimuose? 6

Pastaruoju metu žiniasklaidoje aptarinėjami du Konkurencijos tarybos gruodžio mėnesio nutarimai. Vienu...

Nuomonės
2023.01.24
Nesukčiauti – pigiau

Šių metų pradžioje viešuosiuose pirkimuose įsigaliojusi naujovė gali brangokai kainuoti jų dalyviams, jei bus...

Nuomonės
2023.01.24
J. Akelis. Didesnis finansinis skaidrumas – pigesnis kapitalas, mažesnė elektros kaina

Apie 11 trilijonų Eur. Maždaug tokio dydžio dabar yra listinguojamų vietinių Europos Sąjungos bendrovių...

Nuomonės
2023.01.23
Ukraina – dėl tankų delsiantiems Vakarams: „Galvokit greičiau“

Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje Vokietijoje penktadienį susirinkę Ukrainos rėmėjai nusprendė skirti...

Nuomonės
2023.01.23
N. Roubini. Daugiau karo – didesnė infliacija

Visus 2022 metus infliacija sparčiai augo tiek pažangios ekonomikos, tiek besiformuojančios rinkos šalyse.

Nuomonės
2023.01.21
V. Juzikis. Kas laukia komercinio nekilnojamojo turto rinkos kylant palūkanoms?

SEB banko rudenį atliktas kasmetinis didžiausių šalies įmonių finansų vadovų nuomonės ir lūkesčių tyrimas...

Nuomonės
2023.01.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku