Žvilgsnis į antrą medalio pusę

VMI pernai patvirtino strategiją „Polaris 2025“, kurioje deklaruojami pagrindiniai mokesčių administratoriaus veiklos siekiai: orientacija į klientą, atitiktis, paprastumas, lankstumas, intelektinis potencialas, mokesčių mokėtojų priežiūra realiuoju laiku ir skaitmeninė transformacija.

Edita Janušienė, VMI viršininkė, skaičiuoja, kad per šiuos metus gerokai pasistūmėta mažinant administracinę naštą verslui: 2021 m. naštą pavyko sumažinti 2,9 mln. Eur, o per dar nesibaigusius 2022 m. – apie 5,8 mln. Eur.

„Čia labiausiai prisidėjo mūsų specialistai, dirbantys su akcizais: jie sąžiningai išravėjo iš taisyklių kai kuriuos duomenis, kurių dabar nebereikia teikti, atsisakė įvairių inventorizacijų ir supaprastino daug kitų dalykų“, – aiškina ji.

VMI vadovė teigia, kad gerokai pavyko paspartinti PVM grąžinimo tempus. Jos žodžius patvirtina ir verslo konsultantai: jų klientai pajuto, kad PVM grąžinamas efektyviai. Grąžinimo proceso metu dažniausiai nebeužduodami papildomi klausimai, nebeatliekamos papildomos kontrolės procedūros.

 Verslo atstovai bei ekspertai sako, kad mokesčių administratoriaus ir verslo bendradarbiavimas pastaruoju metu vyksta teisinga kryptimi, o VMI į dialogą yra linkusi labiau nei daugelis kitų kontroliuojančių institucijų.  Palankiai vertinamos mokesčių administratorių pastangos informuoti bei šviesti mokesčių mokėtojus.

Tačiau kaip tas deguto šaukštas apkartina visą statinę medaus, taip ir VMI veikloje verslas vis dar mato spragų. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) atstovai kaip rimtą trūkumą, trukdantį efektyviam bendradarbiavimui, nurodo VMI lankstumo stoką.  

„Dažnai labai griežtai reikalaujama dokumentų, dėl kurių reikalingumo kyla abejonių, neretai neįsigilinama į konkrečios įmonės situaciją. Galbūt tam pritrūksta resursų, tačiau verslui tai kelia problemų“, – aiškina Ineta Rizgelė, LVK generalinė direktorė. Pasak jos, kai kurios LVK bendrovės susiduria su atvejais, kai VMI,  deklaruojanti „turinio viršenybės prie formą“ principą, dažniausiai priima nelanksčius, mokesčių administratoriui ir valstybei, o ne verslui palankesnius sprendimus.

Mokesčių administratoriaus veiklos trūkumų sąrašą verslas papildo pastaba apie nenuoseklų sprendimų komunikavimą.

„Neretai VMI pakeičia vienos ar kitos normos interpretavimą – ilgą laiką interpretavusi vienaip, po kurio pakeičia nuomonę. Mūsų nariai sako, kad prieš priimdama tokius sprendimus VMI nepakankamai konsultuojasi, o mokesčių mokėtojai apie juos nėra aiškiai informuojami, todėl kyla daug painiavos“, – aiškina I. Rizgelė.

Vertinant VMI specialistų kompetenciją verslo nuomonės skiriasi: vienų sektorių bendrovės tvirtina, kad inspekcijoje dirba puikūs specialistai, tuo tarpu įmonės iš kitų sektorių teigia, kad VMI pareigūnams trūksta žinių ir išmanymo. Vis dėlto dauguma LVK įmonių teigia, kad inspekcija sparčiai tobulėja, ypač lyginant su kitomis valstybės institucijomis.

Savo vertinimais dalinasi ir mokesčių konsultantai: pasak jų, verslas iš mokesčių administratoriaus labiausiai pasigenda apibrėžtumo, taikant mokesčių įstatymus.

„Neatnaujinami verslui ypač reikalingi mokesčių įstatymų komentarų tam tikri straipsniai. Tarkime, PVM įstatymo 53 str. komentaras neatnaujintas daugiau nei 5 metai, nors per tą laiką komercinių santykių ypatumai labai pasikeitė. Nėra aiškumo dėl profesionalių sportininkų pajamų apmokestinimo, pasyvių holdingų statuso“, – pavyzdžius mini Arūnas Šidlauskas, advokatų kontoros „Ilaw Lextal“ partneris, mokestinių ginčų advokatas, Lietuvos mokesčių konsultantų asociacijos narys.

Pasitaiko ir kuriozų, kai tas pačias faktines aplinkybes skirtingai vertina, pavyzdžiui, Kauno ir Vilniaus mokesčių inspektoriai.

Mokesčių eksperto nuomone, nėra gerai ir tai, kad atsakymai į mokesčių mokėtojų paklausimus parengiami tik per 20 darbo dienų, nes tai yra gana ilgas laikotarpis. Ar įmanoma atsakyti greičiau? Prašom – Latvijos ir Estijos VMI į lietuvių kreipimąsi mokestiniais klausimais atsako per keletą dienų.

Minėtame „deguto šaukšte“ tūno gana sena, vangiai sprendžiama problema – administracinė našta. Nors E. Janušienė tikina, kad „gerokai pasistūmėta“, mokesčių mokėtojai skundžiasi, kad VMI generuojama administracinė našta auga, nes įmonės turi pateikti inspekcijai informaciją ne tik apie save, bet ir kitus ūkio subjektus, nors VMI tokią informaciją gali gauti ir iš kitų šaltinių. Be to, sugriežtintos nuostatos dėl reprezentacinių išlaidų, degalų apskaitos, o tai sukuria papildomą administracinę naštą.

 Mokesčių konsultantams kliūva ir situacija, susiklosčiusi mokestinių ginčų praktikoje, – pasak jų, nenormalu, kad teisinėje visuomenėje 86–95% Mokestinių ginčų komisijos ar teismų sprendimų yra VMI naudai.

Atrodo, kad toks didelis mokesčių administratoriaus naudai priimamų sprendimų skaičius rodo mokesčių mokėtojų nenorą bylinėtis su VMI. Dideli verslai vengia ginčytis su inspekcija ir paprastai susimoka tiek, kiek jų bepaprašytų – nes nemato perspektyvų laimėti. Maži verslai tuos ginčus dažniausiai pralaimi ir  turi bankrutuoti.

VŽ nuomone, mokesčių inspekcijai, pasikabinusiai medalį už pasiekimus, vertėtų dažniau pažvelgti ir į kitą jo pusę – ten, kur atsispindi verslininkų išsakomi priekaištai. Nes bet kokios strategijos reikalingumas ir efektyvumas slypi ne siekiuose, planuose, įsipareigojimuose, o konkrečiuose veiksmuose. Juolab, kad kai kurios verslo atstovų įvardytos problemos jau net apsamanojo, kaip antai nuolat linksniuojama administracinė našta.

Ką jau kalbėti apie tai, kad verslas praktiškai neturi jokių perspektyvų laimėti mokestinį ginčą. Verslininkai skundžiasi, kad teismai daugeliu VMI ir mokesčių mokėtojų ginčų atveju remiasi ne Seimo priimtais įstatymais, o VMI išaiškinimais. Todėl, kaip rašo VŽ skaitytojas, Lietuva tokias bylas pradeda pralaimėti tarptautiniuose arbitražuose ir netgi Europos Žmogaus Teisių Teisme. Verslas ir konsultantai šią ydingą praktiką ne tik kritikuoja, bet ir siūlo: reikėtų imtis mokestinių ginčų reformos, išanalizavus ir kitų šalių gerąją patirtį. Pavyzdžiui, į ginčus nagrinėjančią komisiją įtraukti ir mokesčių mokėtojų atstovus.