Maisto pramonė dėlioja pasjansą
Pagal „Verslo žinių“ analitikų sukurtą reitingavimo modelį atrinktų stipriausių Lietuvos maisto pramonės įmonių dešimtuką pradeda UAB „Viking Malt“. Ši įmonė žaliava aprūpina Baltijos šalių aludarius ir apie 80% pagamintos produkcijos eksportuoja į Afrikos žemyną, Karibus. Panevėžio salyklą viskio gamybai naudoja Jungtinės Karalystės kompanijos.
Antroje sektoriaus lyderių sąrašo eilutėje įsitvirtino Kauno rajono Babtų plautų ir pjaustytų salotų mišinių gamintoja UAB „Salpronė“ – viena didžiausių tokio profilio įmonių Baltijos šalyse. Trečioje vietoje – žemdirbių valdoma „Pienas LT“.
Viena iš dešimtuko pirmūno sėkmės priežasčių, leidusių ne pirmus metus dirbti visu pajėgumu –gamybos skaitmeninimas ir eksporto diversifikavimas. Tačiau, pasak Dariaus Vilko, „Viking Malt“ direktoriaus, šiemet juos, kaip ir kitus, stipriai paveikė išaugusios dujų bei elektros kainos. Gamybos pertrūkio pavyko išvengti tik dėl rizikos valdymo politikos: gamykla fiksuoja energijos kainas ir draudžia ateities sandoriais.
Bendrovė šiemet patyrė neplanuotų sąnaudų dėl pakilusių transporto įkainių, smarkiai išaugusių metalo bei paslaugų, reikalingų gamybai, kainų. Vadovas teigia, kad artimiausiu metu didelių pokyčių įmonėje neplanuoja – yra erdvės efektyvinti gamybos procesus , mažinti CO2 emisiją bei diegti naujas technologijas.
Lyderių dešimtuke net pusę vietų užimančios pieno perdirbimo įmonės nusiteikusios gana optimistiškai: džiaugiasi ir šių metų rezultatais, vadina juos išskirtiniais visam pieno sektoriui. Šalyje veikia 5 stambios pieno perdirbimo įmonių grupės ir vienas žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“. Pastarajam, užėmusiam trečiąją lyderių sąrašo vietą, 2021-ieji buvo geriausi nuo gamyklos paleidimo pradžios: pelnas išaugo 92% iki 1,84 mln. Eur. Rekordinius planuoja ir šiuos metus.
„Pienas LT“ iš stabilios veiklos perėjo į plėtros etapą. Tai reiškia – didėjo pajamos, pelnas, pajėgumas, išsiplėtė asortimentas. Daugėjo ir investicijų – į procesų efektyvinimą, technologijų našumą, maišymo įrangą skystu būdu, o tai leido plėsti produktų krepšelį.
Istoriniais rezultatais džiaugiasi ir Gintaras Bertašius, „Vilvi Group“, kuriai priklauso AB Vilkyškių pieninė ir AB „Modest“ vadovas. Pasak jo, pieno produktų paklausa buvo gana didelė, tai augino kainas visoje pieno gamybos grandinėje.
Tačiau jis neatmeta, kad kitąmet galima sulaukti pokyčių. Dėl karo išaugus infliacijai, gyventojai pradeda taupyti. Tai turės įtakos ir pieno perdirbimo įmonėms, kiek – neaišku. Kaip ir neaišku, kiek užsitęs recesija, ar ji bus gili. Tačiau numatos ir optimistinės tendencijos - mat pieno produktų atsargų sukaupta nelabai daug, tai ramina perdirbėjus.
Tarp lyderių esantys gėrimų gamintojai dėlioja atsargesnius 2023 m. biudžetus – pirmiausia dėl brangstančių žaliavų ir energetikos, stiprėjančios konkurencijos.
„Nors pastaraisiais metais prognozuodavome dviženklį augimą, šįkart jis vienaženklis. Nes taip ir neaišku, kokia atskirose šalyse bus vartotojų perkamoji galia ir padėtis žaliavų sektoriuje. Su kolegomis kalbame, kad reikia turėti planą B, tačiau dabar kelti paniką, gąsdinti tikrai nereikia“, – svarsto Algirdas Čiburys, „Stumbro“, „Alitos“, „Anykščių vyno“ ir „Gubernijos“ alkoholinių gėrimų gamyklas valdančios AB „MV Group Production“ vadovas.
2021-uosius grupė vadina pozityviais metais – pirmiausia dėl eksporto plėtros, be to, rinkai buvo pasiūlyta daug naujų produktų. Teigiami lūkesčiai buvo puoselėjami ir šiems metams, tačiau karas Ukrainoje pakoregavo planus, juk apie dešimtadalis grupės perkamų butelių, kamštelių, kitų pakuotės medžiagų buvo gaunama iš Ukrainos. Ji yra vienas didžiausių vyno butelių tiekėjų Europos gamykloms.
Sulčių, nektarų ir vaisių gėrimų gamintoja UAB „Eckes-Granini Baltic“ (anksčiau – „Eckes-Granini Lietuva“) atkreipia dėmesį, kad nuo antro šių metų ketvirčio pradėjusios brangti žaliavos bei didėjantys transporto kaštai privertė kelti kai kurių produktų kainas. Nors atlyginimai didinami, dėl sparčios infliacijos pirkėjai linkę atsisakyti nebūtiniausių produktų.
VŽ nuomone, atrodo, kad net sektoriaus lyderiai, pernai fiksavę puikius rezultatus ir sėkmingai baigiantys šiuos metus, į ateitį žvelgia gana atsargiai. Nieko keista – brangstant energijos ištekliams ir žaliavoms, tenka galvoti apie didesnes produkcijos kainas, o tai savo ruožtu koreguoja vartotojų elgseną, t. y. mažėjančią paklausą. Be to, didesnės kainos menkina ir konkurencines galimybes.
Visa tai, pasak asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ atstovų, turi didesnį poveikį ir kitiems sektoriams, juolab kad maisto pramonės pelno maržos visuomet buvo nedidelės, o perkelti sąnaudas į prekybos tinkluose parduodamų gaminių kainas per trumpą laiką neįmanoma.
Tiesa, sektoriaus lyderiai turi šiokį tokį receptą ateičiai: sako, kad aktyviai ieškantys būdų, kaip spręsti energetikos problemas, efektyviau dirbti ir iš šio laikotarpio išeis sustiprėję – kai energetikos kainos stabilizuosis, jie turės konkurencinį pranašumą.
