Keisti šokiai aplink mokesčių katilą
Pasaulio banko (PB) mokesčių ekspertas Munaweras Khwaja po mokestinio tyrimo antradienį Vilniuje pristatė rekomendacijas Lietuvai. Pirmiausia siūloma atsisakyti lengvatinio 5% pelno mokesčio tarifo ir pereiti prie vieno tarifo sistemos, nes dabartinė, kai galioja 15% ir lengvatinis 5% tarifas (taikomas įmonėms, kurių apyvarta siekia iki 300.000 Eur ir kuri turi iki 10 darbuotojų), stabdo mažų įmonių plėtrą pasiekus šitas ribas, taip pat skatina verslą skaidytis į mažesnius darinius.
Vyriausybėje vykusiame renginyje „Teisingesnė ir augimui palanki mokesčių sistema: Pasaulio banko rekomendacijos dėl pajamų ir pelno mokesčių reformos“ PB ekspertai taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais sumenko produktyvumo augimo tempas šalyje (nuo 11% 2002–2008 m. iki 5,2% 2009–2017 m.). Viena to priežasčių yra tai, kad pastebimai sumažėjo didesnių įmonių, kurios geba veikti efektyviau nei smulkūs verslai.
Pasak PB atstovo, pasirinkti turi Vyriausybė: pelno mokestis būtų 15% ar 20%, tačiau jis turi būti taikomas visoms bendrovėms.
Seminaro metu buvo atkreiptas dėmesys į gyventojų apmokestinimo pajamų mokesčių netolygumus ir neutralumo trūkumą. PB ekspertai pritarė Vyriausybės programoje numatytam tikslui peržiūrėti lengvatas, atsisakant vadinamojo gyvulių ūkio mokesčių srityje, kai pajamos apmokestinamos ne pagal jų dydį, o rūšį.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, aiškina, kad mokesčių reformos darbo grupė išanalizavo tokius mokesčių pakeitimus, tačiau kada būtų galima tikėtis pokyčių, kol kas neaišku.
„Atliepiant rekomendacijas, tam tikri pakeitimai Finansų ministerijoje yra parengti, pasiūlymų krepšelis pateiktas koalicijos partneriams svarstyti. Kai politinį sutarimą surasime, galėsime prie tų diskusijų grįžti ir Seime“, – sakė ministrė. Pasak jos, galbūt kai bus priimtas 2023 m. biudžetas.
G. Skaistė ta proga nusistebėjo Seimo opozicijos įvaldytu „žanru“ – ši nenuilsdama prašo naujų mokesčių, naujų mokestinių pajamų, bet kartu „džiugiai balsuoja už visas įmanomas mokesčių lengvatas“.
Atrodytų, paradoksas – kam opozicijai reikalingi nauji mokesčiai?
Dar keisčiau, kad ir kai kurie verslininkai nepaliauja kritikuoti Vyriausybės, kad ši... vis atidėlioja žadėtą mokesčių reformą.
Juk visada vyravo nuomonė, kad kuo rečiau kaitaliojami mokesčiai, tuo mažiau erzelio, tuo daugiau stabilumo rinkoje. Tam pasitelkiami patys rimčiausi argumentai, kitų šalių pavyzdžiai ir pan.
Kas atsitiko, kad norinčių naujų mokesčių atsiranda toje pusėje, kam jie bus taikomi? Ir atidėliojami tų, kurie, natūralu, turėtų norėti sukaupti, surinkti daugiau pinigų valstybės biudžetui?
VŽ nuomone, priežastis galėtų būti neapibrėžta situacija, kai baiminamasi, jog, įvykiams pakrypus blogesnėn pusėn, nauji mokesčiai uždusintų ekonomiką. Bet lazda visada turi du galus – tai greičiau pažabotų infliaciją.
Neatmestina ir kad savivaldos rinkimai irgi turi įtakos – tiesa, priklausomai nuo pasirenkamos mokesčių bazės. Labai tikėtina, kad daugiau naštos atitektų daugiau uždirbantiems...
Tad klausimas, kokie mokesčiai ir kada turėtų atsirasti, skirtas specialistams: ekonomistams, finansininkams, verslininkams ir politikams.
Deja, viešumoje nėra kokių nors intensyvesnių ir kryptingesnių diskusijų šia tema. Gal iš tiesų esama situacija tenkina visus, o opozicijos pabaksnojimai yra tik bandymas išprovokuoti valdančiuosius žengti nepopuliarų žingsnį ir taip užimti patogesnę startinę poziciją būsimuose rinkimuose?
