Pasaulio bankas siūlo Lietuvoje atsisakyti lengvatinio 5% pelno mokesčio tarifo
Taip yra todėl, kad įmonėms perkopus apyvartos ir darbuotojų skaičiaus slenkstį, staiga išauga mokestinė našta.
„Turėdami du pelno mokesčio tarifus jūs stabdote mažų įmonių augimą, jų perėjimą į didesnes. Todėl rekomenduojame taikyti vieną tarifą. Čia turi pasirinkti Vyriausybė, ar jis būtų 15% ar 20%, tačiau jis turi būti taikomas visoms bendrovėms“, – antradienį po mokestinio tyrimo pristatymo Vilniuje sakė Munaweras Khwaja, Pasaulio banko mokesčių ekspertas.
Vyriausybėje vykusiame renginyje „Teisingesnė ir augimui palanki mokesčių sistema: Pasaulio banko rekomendacijos dėl pajamų ir pelno mokesčių reformos“ Pasaulio banko ekspertai taip pat pabrėžė, kad pastaraisiais metais sumenko produktyvumo augimo tempai šalyje (nuo 11% 2002-2008 m. iki 5,2% 2009-2017 m.). Viena to priežasčių yra tai, kad pastebimai sumažėjo didesnių įmonių, kurios geba veikti efektyviau nei smulkūs verslai.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, antradienį Seime sakė, jog Pasaulio bankas rekomenduoja Lietuvai mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį, surinkti daugiau pelno mokesčio bei keisti gyventojų pajamų mokestį (GPM) siekiant mažinti nelygybę ir didinti jo surinkimą.
Pasaulio bankas Lietuvai taip pat pristatė du įrankius, leisiančius mokesčių politikos specialistams Vyriausybėje atlikti modeliavimus, kaip tam tikri mokestiniai pakeitimai gali veikti mokesčių surinkimą, šalies ekonomiką.
Palaiko siekį atsisakyti „gyvulių ūkio“
PB ekspertai seminaro metu atkreipė dėmesį į gyventojų apmokestinimo pajamų mokesčių netolygumus ir neutralumo trūkumą. Jie pritaria Vyriausybės programoje numatytam tikslui peržiūrėti lengvatas, atsisakant taip vadinamo „gyvulių ūkio“ mokesčių srityje, kai pajamos apmokestinamos ne pagal jų dydį, o rūšį.
Vaidas Navickas, Premjerės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais, žurnalistams sakė, kad PB delegacija įvardijo keletą principų, kuriuos turėtų turėti teisingos mokesčių sistemos, o vienas iš tų teisingumo principų yra tai, kad žmonės gaunantys tokias pačias pajamas, tačiau iš skirtingų veiklų, būtų apmokestinami vienodai.
Šiuo metu pajamos, gaunamos iš darbo santykių, individualios veiklos ir kapitalo apmokestinamos skirtingai.
„Siūloma, kad visos pajamos, ar tai būtų individuali veikla, ar darbo santykiai, išskyrus galbūt dividendus, būtų sudedamos į vieną krūvą, ir apmokestinamos progresiniu pajamų mokesčio tarifu“, – esmę paaiškino V. Navickas.
Lietuvoje šiuo metu galioja 5%, 15%, 20%, 27% ir 32% GMP tarifai.
Mokesčių planą derina su koalicija
Vyriausybė Europos Komisijos patvirtintame 2,2 mlrd. Eur vertės „Ateities Lietuvai plane“ įsipareigojo mokesčių reformos paketą Seimui svarstyti pateikti svarstyti 2022 m. I pusmetį, kad jis įsigaliotų nuo kitų metų, tačiau dėl energetikos krizės, karo Ukrainoje keliamų iššūkių, nuspręsta mokesčių sistemos nekeisti.
G. Skaistė neatmeta, kad planas svarstyti bus pateiktas dar šios Seimo kadencijos metu.
V. Navicko teigimu, Finansų ministerija yra parengusi mokestinių pokyčių planus, kuriuos derina su valdančiosios koalicijos partneriais. Tačiau politologai perspėja, kad artėjant Seimo rinkimams 2024 m. rudenį galimybių langas susitarti dėl reformų veriasi.
„Kuo ilgiau tempsime gumą, tuo daugiau mums kainuos tie negauti „Ateities Lietuvai plano“ pinigai“, – sakė V. Navickas.
Pasaulio banko analizė parengta kaip viena „Ateities Lietuvai plano“ priemonių, už kurią Lietuva turėjo atsiskaityti dar rugsėjį, tačiau renginyje nuotoliu dalyvavusi Europos Komisijos atstovė nekomentavo, ar Lietuvai bus taikomos kokios nors nuobaudos. Plano priemonės finansuojamos po to, kai už jas atsiskaitoma.
VERSLO TRIBŪNA
„Verslo tribūnoje“ įkvepianti istorija ir pamokos, išmoktos įveikiant iššūkius, kurių netrūksta NT vystytojų kasdienybėje. Sutelktinio finansavimo platformos „Profitus“ santykių su investuotojais vadovas Aurimas Satkūnas ir įmonės „Insta projektai“ vadovas Justas Rutkauskas pasakoja vieno projekto, prasidėjusio varžytinėmis, istoriją: „Tai buvo geriausia mokykla, kokia gali būti.“
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas „Verslo žinių“ kvietimu dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Prieš daugiau nei pora metų į Lietuvą atvedusi pasaulinį laidavimo draudimo lyderį „Liberty Mutual Insurance Europe SE“ uždaroji akcinė draudimo brokerių bendrovė „Colemont“ šios draudimo paslaugos ieškančioms bendrovėms įrodė: specializuodamasi laidavimo draudime jo optimalius sprendimus gali pasiūlyti per ypač trumpą terminą ir konkurencingomis kainomis. Šiandien laidavimo draudimo į „Colemont“ kreipiasi įvairaus dydžio sandorius sudarančios įmonės, o dirbant su pasauliniu lyderiu draudimo limito sumos Lietuvos bendrovėms priklauso tik nuo jų finansinės padėties.
Tikros pasyvios pajamos neegzistuoja – tai, kas parduodama kaip „lengvi pinigai“, dažniausiai yra klaidinantys pažadai, sukurti išnaudoti žmonių finansinę desperaciją. Pakalbėkime apie tikrą matematiką už pasyvių pajamų iliuzijų, kodėl prekybos tarpininkavimo (dropshipping), kriptovaliutų užstatymo (staking) ir partnerinio marketingo (affiliate marketing) realybė skiriasi nuo pažadų ir kaip atpažinti tuos klaidinančius pažadus socialiniuose tinkluose.
