Istorinis Lietuvos šansas
Antradienį Berlyne susirinko Europos, G 7, G 20, tarptautinių organizacijų, pilietinės visuomenės ir Ukrainos atstovai aptarti plano.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, atidarydamas konferenciją, pareiškė, kad šios karo niokojamos šalies atstatymas yra „kartų užduotis“, kuri turi būti pradėta vykdyti nedelsiant.
Pasaulio banko vertinimu, iki šiol karo padaryta žala siekia 350 mlrd. Eur, kokia ji bus, niekas dar nežino.
Nei Ukraina, nei pavieniai partneriai nepajėgs padengti tokių išlaidų, todėl norima suburti kuo daugiau donorų.
Kur šiame kontekste yra Lietuva? Ar matome vietos iniciatyvų burti politikos ir verslo bendruomenę?
O juk Ukraina yra 40 mln. žmonių rinka ir gerokai arčiau nei Kinija, dėl kurios vis dar braukiame ašarą.
Rinka, kuriai jau dabar reikia visko, rinka, kuriai, pasibaigus karui, reikės dar daugiau, rinka, kuri, kaip sakė Vokietijos kancleris, integruojama į ES.
Vadinasi, pradėjusiems ten nuo „žemo starto“ atsiveria galimybių pasinaudoti garantuotais finansiniais ištekliais ir užsitikrinti ilgalaikę plėtrą.
Negi užmiršome, kaip tai buvo Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius? Europos ir tarptautinės finansinės institucijos dosniai finansavo integracinius projektus, kuriuos didžia dalimi administravo užsienio organizacijos ir bendrovės, kuriomis buvo pasitikima labiau.
Ir verslus kūrė bei investavo vėlgi užsienio bendrovės, kurios užsitikrino kontrolinius paketus lietuviškose UAB ar AB.
Jas lig šiol valdo arba pelningai pardavė. Tai vieta, kurioje esame konkurencingi ir dėl romantiškumo skraiste gaubiamos istorinės praeities, dėl nuoširdžios paramos siaubingame kare su imperialistine Rusija ir empatijos kenčiančiai tautai, minimalaus kalbos barjero ir geresnio nei vakariečių supratimo apie vidaus reikalus. Dėl sėkmingo savo kovos už Lietuvos laisvę pavyzdžio, galiausiai dėl geros mūsų tautiečių reputacijos – esame ukrainiečių prioritetinių santykių viršūnėje.
Kad ir kaip makabriškai dabartinių įvykių fone skambėtų, turime istorinę galimybę. Tokios paruoštos investicijoms rinkos neturėjome, neturime ir neturėsime ateityje, tad neišnaudoję tokio šanso galime dėti kryželį ant kokybinio Lietuvos ekonomikos šuolio ir valstybės galimybių ateityje dosniau finansuoti socialinius piliečių poreikius.
Po įstojimo į ES ir NATO kalbama, kad Lietuva nerado ambicingų tikslų. Prisidėjimas prie Ukrainos atstatymo gali toks tapti.
O gal ir toliau politinėse rietenose tampysime į visas puses striuką suneštų mokesčių, ES paramų ir paskolų antklodę, svaidydami kaltinimus verslams ir politiniams oponentams?
Taip taip, tai ne vien verslininkų interesas. Sėkmingas Lietuvos verslų įsitvirtinimas Ukrainoje – tai milžiniškos pajamos mūsų valstybės biudžetui, tai galimybė didinti BVP ir mažiau skolintis ar net grąžinti senas skolas. Neužmirškime, kas ES parama nuosekliai mažėja, tad turime užsidirbti patys.
VŽ manymu, šioje situacijoje jau dabar reikalingas galingas verslo ir visų lygių valdžių frontas, turintis aiškius ir pamatuojamus ilgalaikius tikslus bei strategiškai kryptingai koordinuojantis bendrus veiksmus.
Jam vadovauti vertėtų pasitelkti atskirą ministrą (su portfeliu ar be jo) su reikiamais įgaliojimais. Vertėtų blaiviai pasverti, ar ne geriau pamiršti skambias kalbas apie kosmoso užkariavimą bei liautis taškius pinigus komercijos atašė pareigybėms egzotinėse šalyse, ir neatidėliojant sustiprinti Lietuvos ambasadą Ukrainoje darbuotojais, gebančiais analizuoti, išmanančiais verslą, ekonomiką, tarptautinius finansus, teisę, investicijas, tarptautinių institucijų veiklą.
Tokie dariniai puikiai derėtų tarpusavyje ir teiktų pagalbą. Turime pirmuosius bruzdesius šia kryptimi – įvairaus plauko konferencijas apie Ukrainos atkūrimo planus. Jose diskutuojama apie pagalbą atkuriant šalies ligoninių ir poliklinikų, kelių ir tiltų, vandens, elektros, dujų ir šildymo tiekimą užtikrinančią infrastruktūrą. Tačiau pats metas pereiti prie konkrečių veiksmų, turint tarp verslininkų ir politikų suderintą veiksmų planą ir vieno langelio koordinacinį centrą, kurio veiklą derėtų vertinti ir pagal sukurtą naudą Lietuvos ekonomikai.
