Senų problemų svarmuo
Ekonominės laisvės indeksuose, kuriuos skaičiuoja „Heritage Foundation“ ir „Fraser Institute“ tyrėjai, Lietuva prarado ankstesniais metais turėtas pozicijas. Mūsų šalis šiemet iškrito iš geriausiai ekonominę laisvę užtikrinančių valstybių dešimtuko, kurį surikiavo Kanados „smegenų centras“ „Fraser Institute“: naujausiame Pasaulio ekonominės laisvės indekse ji užima 12-ą vietą tarp 165-ių įvertintų šalių bei teritorijų. Pernai šiame indekse Lietuva buvo 8-a.
Mažiau balų nei pernai Lietuva surinko ir JAV tyrimų centro „Heritage Foundation“ ekonominės laisvės indekse.
2022 m. „Fraser Institute“ indekse Lietuva surinko 7,82 balo iš 10-ies galimų. Daugiausia balų šalis gavo stabilios pinigų politikos srityje (9,2 iš 10 balų), o mažiausiai – valdžios sektoriaus dydžio ir darbo rinkos bei verslo reguliavimo srityse.
„Fraser Institute“ Pasaulio ekonominės laisvės indeksą kasmet rengia bendradarbiaudamas su „Economic Freedom Network“ tinklui priklausančiu Lietuvos laisvosios rinkos institutu (LLRI) ir kitais nepriklausomais mokslinių tyrimų institutais iš beveik 100 pasaulio šalių.
Didžiausią žingsnį atgal Lietuva žengė pagal valdžios sektoriaus dydžio kriterijų, atkreipia dėmesį LLRI, – iš iki pandemijos turėtos 39-os vietą ji nukrito į 87-ą ir šiuo metu yra greta tokių valstybių kaip Brazilija, Botsvana, Zambija.
Koją Lietuvos ekonominei laisvei ir toliau kiša įvairūs reguliavimai: įmonėms mūsų šalyje tenkanti administracinė ir prisitaikymo prie naujų reguliavimų našta vis dar išlieka sunki, o erdvė lanksčiai reaguoti į besikeičiančius rinkos poreikius – ribota.
Pagal įmonėms tenkančią administracinę naštą Lietuva užima 21-ą vietą, o darbo rinkos reguliavimų srityje – 74-ą vietą pasaulyje.
„Fraser Institute“ valstybės ekonominės laisvės vertinimui naudoja rodiklius, kurie šalies ekonominę laisvę matuoja penkiose srityse: tai valdžios sektoriaus dydis ir aprėptis, teisėtvarkos sistema ir nuosavybės teisių apsauga, stabili pinigų politika, užsienio prekybos laisvė, taip pat skolinimosi, darbo rinkos bei verslo reguliavimas.
Pirmosiose šio indekso pozicijose, kaip ir praėjusiais metais, rikiuojasi Honkongas, Singapūras, Šveicarija, Naujoji Zelandija ir Danija. Pabaigoje – Argentina, Sirija, Zimbabvė, Sudanas, Venesuela.
Anot „Heritage Foundation“, Lietuvos ekonominės laisvės lygio įvertinimas šiemet yra lygiai toks, koks buvo 2017 m. Per tą laiką būta pagerėjimų: geriau įvertinti nuosavybės teisių ir teismų veiksmingumas, tačiau į kitą, prastesnę, pusę nusvėrė fiskalinės sveikatos rezultatai.
Laisviausios pasaulyje 2022 m. yra Singapūro, Šveicarijos, Airijos, Naujosios Zelandijos, Liuksemburgo, Taivano ir Estijos ekonomikos. Šias septynias šalis „Heritage Foundation“ priskyrė laisvos ekonomikos valstybių grupei.
Pasak LLRI ekonomistų, „Fraser Institute“ laisvės indekso duomenys rodo, kad ekonominės laisvės lygis pasaulyje krito rekordiškai. Išryškėjo ir tendencija: valdžios sektoriui augant, gyventojams ir įmonėms kvėpuoti darosi vis sunkiau.
Daugiausia tam įtakos, „Fraser Institute“ analitikų teigimu, turėjo COVID-19 pandemija. Pasak jų, sparčiai augusios valdžios sektoriaus išlaidos, judėjimo draudimai gyventojams, veiklos apribojimai įmonėms ir organizacijoms siekiant apsaugoti žmonių sveikatą yra neabejotina priežastis to, kad ekonominės laisvės lygis pasaulyje smarkiai krito.
„Šiuo metu esame toje pačioje duobėje, į kurią buvome įpuolę per 2008-ųjų finansų krizę. Tik šį kartą duobė tris kartus gilesnė“, – situaciją komentuoja Kotryna Tamkutė, LLRI komunikacijos vadovė.
VŽ nuomone, nors pandemija ir laikoma viena iš ekonominės laisvės sumažėjimo priežasčių, sprendžiant iš minėtų tyrimų rezultatų, Lietuva indeksuose (ir ne tik šiuose) pralošia ir dėl įsisenėjusių problemų, pirmiausia reguliavimų: išlieka sunki įmonėms tenkanti administracinė ir prisitaikymo prie naujų reguliavimų našta. Greta šių žemyn traukiančių svarmenų – nelankstus darbo santykių reguliavimas: JAV tyrėjų nuomone, valstybei būtų naudingos reformos šioje srityje. Be to, prie Lietuvos kryčio prisidėjo ir per pandemiją išaugusi valdžios įtaka ekonominiams procesams.
