J. Borrellis. Prieš Rusiją nukreipta strategija veikia ir turi tęstis
O Europos Sąjunga visiškai susimobilizavo susigrumti su energetikos krize. Pripildėme dujų saugyklas daugiau nei 80% – gerokai anksčiau numatyto termino lapkričio 1 dieną – ir sutarėme aiškius dujų vartojimo mažinimo žiemą siekinius. Norėdami padėti pažeidžiamiems vartotojams ir verslui akistatoje su kainų šuoliu, skiname kelią tokiems pasiūlymams kaip nenumatyto pelno mokesčiui, kuris būtų taikomas perviršinio pelno uždirbusioms energetikos bendrovėms.
Be to, kartu su G7 ir kitais bendraminčiais svarstome galimybę nustatyti viršutinę Rusijos naštos eksporto kainos ribą. Taip pat padedame partneriams globaliuosiuose Pietuose susidoroti su Rusijos brutalios agresijos ir ciniško energijos bei maisto panaudojimo kaip ginklo padariniais.
Trumpai tarant, bendra strategija veikia. Turime toliau remti Ukrainą, spausti Rusiją sankcijomis ir solidarizuotis su savo pasauliniais partneriais.
Abejojantys sankcijų veiksmingumu turi vis mažiau argumentų. Apskritai sankcijos atlieka dvi funkcijas – perduoti žinią ir paveikti. Pirmu atveju sankcijomis išreiškiamas prieštaravimas valstybės elgesiui – šiuo atveju, įskaitant tarptautinės teisės pažeidimus ir beatodairišką civilių ir civilinės infrastruktūros puolimą. Nors nekariaujame su Rusija, antras sankcijų tikslas yra priversti šalį pakeisti savo elgesį ir susilpninti jos ekonomines ir technologines agresijos vykdymo priemones.
ES labai aiškiai priėmė istorinį sprendimą nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos. Kremlius pažeidė sutartis smarkiai sumažindamas dujų eksportą ir taip sujaudindamas rinkas. Gebėjimas šitaip šantažuoti gali atrodyti it Rusijos stiprybė, bet iš tiesų tai kelias į pralaimėjimą. Kitaip nei daugelis mano, Rusijai nepavyks lengvai rasti tvarių Europos rinkos pakaitalų, nes didžioji dalis jos dujų eksporto infrastruktūros (vamzdynas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalai) yra pritaikyta tiekti dujas į Europą. Nukreipti dujotiekį į tokias šalis kaip Kinija užtruks ne vienus metus ir kainuos milijardus dolerių.
Taip, Rusija pasipelnė iš neseniai šoktelėjusių dujų kainų. Tačiau tai nereiškia, kad sankcijos nesuveikė. Netrukus pamatysime tikrą Europos sprendimo nutraukti energijos importą iš Rusijos poveikį. Kol kas Europa tik uždraudė importuoti iš Rusijos anglis ir ėmė pirkti mažiau rusiškos naftos. Tačiau net ir to poveikis matomas.
Rusijos anglių eksporto apimtis neseniai susitraukė iki žemiausio lygio nuo invazijos pradžios – tai rodo, kad Kremliui nepavyko rasti kitų pirkėjų. Taip pat, ES paskelbus iki 2022 m. pabaigos sumažinsiant Rusijos naftos importą 90%, nafta atpigo. Kremliaus pajamos mažės ir dar labiau, jei šalis ir toliau mažins dujų tiekimą į Europą.
Vokietijos finansų ministrė Annalena Baerbock pažymėjo, kad galbūt anksčiau už rusiškas dujas Europa ir mokėjo mažai pinigais, bet taip buvo dėl to, kad mokėjo savo saugumu. Rusija užpuolė Ukrainą, nes buvo įsitikinusi, kad ES bus pernelyg susiskaldžiusi ir priklausoma nuo rusiškos energijos veikti, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsiskaičiavo.
Mažindama priklausomybę nuo rusiškos energijos, Europa išsilaisvina nuo seno įsitikinimo, kad ekonominė tarpusavio priklausomybė savaime sumažina politinę įtampą. Tai gal ir buvo logiška prieš 40 metų, bet tikrai nebėra dabar, ekonominei tarpusavio priklausomybei tapus ginklu.
Vis dėlto deramas atsakas nėra užsisklęsti – mums vis tiek reikia atviros ekonomikos, tačiau negalime leisti tarpusavio priklausomybei formuotis be atsparumo ir įvairinimo. Turime atsižvelgti į šalių, su kuriomis prekiaujame ir bendraujame, politinę tapatybę. Antraip pakliūsime į tokius pat spąstus, kokius Putinas spendė 20 metų.
Sankcijos aiškiai buvo paveikios. Rusijos kariuomenė pajuto prarastos prieigos prie Vakarų technologijų padarinius, mat jos tankams, lėktuvams, telekomunikacijų sistemoms ir taikliesiems ginklams taip pat reikia importuojamų dalių.
Nutenkintoje Rusijos vyriausybės vidaus ataskaitoje perspėjama apie ilgalaikę importo ribojimų žalą Rusijos ekonomikai. Žemės ūkyje 99% paukštienos gamybos priklauso nuo importuojamų išteklių. Aviacijos sektoriuje 95% keleivių Rusijoje skraidinami užsienio gamybos lėktuvais, o dabar trūkstant atsarginių detalių Rusijos komercinės aviacijos lėktuvų parkas priverstas trauktis. Farmacijoje 80% vietinės gamybos priklauso nuo importuojamų žaliavų. Galiausiai komunikacijos ir informacinių technologijų srityje Rusija gali pritrūkti SIM kortelių iki 2025 m., o kitos telekomunikacijų sektoriaus dalys atsilieka daug metų. Atkreipkite dėmesį į tai, kad šį niūrų vertinimą parengė oficialūs Rusijos vidaus šaltiniai.
Ar vien sankcijų pakaks norint įveikti įsibrovėlį? Ne, bet todėl taip pat teikiame didžiulę ekonominę bei karinę paramą Ukrainai ir ketiname dislokuoti ES karinę mokymo misiją ir taip dar sustiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Karas nesibaigė ir Putino režimas tebeturi kortų. Bet, Vakarams laikantis dabartinės strategijos, Kremliui bus beveik neįmanoma pakeisti įvykių kryptį. Laikas ir istorija yra Ukrainos pusėje – tik laikykimės savo strategijos.
Komentaro autorius – Josepas Borrellis, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas
Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.
