J. Borrellis. Prieš Rusiją nukreipta strategija veikia ir turi tęstis

Publikuota: 2022-09-16
Josepas Borrellis, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas. AFP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
Josepas Borrellis, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas. AFP / „Scanpix“ nuotr.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas

Rusijos karas prieš Ukrainą įžengė į naują etapą. Ukrainos kariuomenė įspūdingai veržiasi pirmyn, išlaisvindama daug miestų bei kaimų ir spausdama Rusijos pajėgas atsitraukti. Nors dar pamatysime, kiek pasistūmės Ukrainos kontrpuolimas, jau akivaizdu, kad strateginė pusiausvyra kovų lauke keičiasi.

O Europos Sąjunga visiškai susimobilizavo susigrumti su energetikos krize. Pripildėme dujų saugyklas daugiau nei 80% – gerokai anksčiau numatyto termino lapkričio 1 dieną – ir sutarėme aiškius dujų vartojimo mažinimo žiemą siekinius. Norėdami padėti pažeidžiamiems vartotojams ir verslui akistatoje su kainų šuoliu, skiname kelią tokiems pasiūlymams kaip nenumatyto pelno mokesčiui, kuris būtų taikomas perviršinio pelno uždirbusioms energetikos bendrovėms.

Be to, kartu su G7 ir kitais bendraminčiais svarstome galimybę nustatyti viršutinę Rusijos naštos eksporto kainos ribą. Taip pat padedame partneriams globaliuosiuose Pietuose susidoroti su Rusijos brutalios agresijos ir ciniško energijos bei maisto panaudojimo kaip ginklo padariniais.

Trumpai tarant, bendra strategija veikia. Turime toliau remti Ukrainą, spausti Rusiją sankcijomis ir solidarizuotis su savo pasauliniais partneriais.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Abejojantys sankcijų veiksmingumu turi vis mažiau argumentų. Apskritai sankcijos atlieka dvi funkcijas – perduoti žinią ir paveikti. Pirmu atveju sankcijomis išreiškiamas prieštaravimas valstybės elgesiui – šiuo atveju, įskaitant tarptautinės teisės pažeidimus ir beatodairišką civilių ir civilinės infrastruktūros puolimą. Nors nekariaujame su Rusija, antras sankcijų tikslas yra priversti šalį pakeisti savo elgesį ir susilpninti jos ekonomines ir technologines agresijos vykdymo priemones.

ES labai aiškiai priėmė istorinį sprendimą nutraukti savo priklausomybę nuo Rusijos energijos. Kremlius pažeidė sutartis smarkiai sumažindamas dujų eksportą ir taip sujaudindamas rinkas. Gebėjimas šitaip šantažuoti gali atrodyti it Rusijos stiprybė, bet iš tiesų tai kelias į pralaimėjimą. Kitaip nei daugelis mano, Rusijai nepavyks lengvai rasti tvarių Europos rinkos pakaitalų, nes didžioji dalis jos dujų eksporto infrastruktūros (vamzdynas ir suskystintųjų gamtinių dujų terminalai) yra pritaikyta tiekti dujas į Europą. Nukreipti dujotiekį į tokias šalis kaip Kinija užtruks ne vienus metus ir kainuos milijardus dolerių.

Taip, Rusija pasipelnė iš neseniai šoktelėjusių dujų kainų. Tačiau tai nereiškia, kad sankcijos nesuveikė. Netrukus pamatysime tikrą Europos sprendimo nutraukti energijos importą iš Rusijos poveikį. Kol kas Europa tik uždraudė importuoti iš Rusijos anglis ir ėmė pirkti mažiau rusiškos naftos. Tačiau net ir to poveikis matomas.

Rusijos anglių eksporto apimtis neseniai susitraukė iki žemiausio lygio nuo invazijos pradžios – tai rodo, kad Kremliui nepavyko rasti kitų pirkėjų. Taip pat, ES paskelbus iki 2022 m. pabaigos sumažinsiant Rusijos naftos importą 90%, nafta atpigo. Kremliaus pajamos mažės ir dar labiau, jei šalis ir toliau mažins dujų tiekimą į Europą.

Vokietijos finansų ministrė Annalena Baerbock pažymėjo, kad galbūt anksčiau už rusiškas dujas Europa ir mokėjo mažai pinigais, bet taip buvo dėl to, kad mokėjo savo saugumu. Rusija užpuolė Ukrainą, nes buvo įsitikinusi, kad ES bus pernelyg susiskaldžiusi ir priklausoma nuo rusiškos energijos veikti, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas apsiskaičiavo.

Mažindama priklausomybę nuo rusiškos energijos, Europa išsilaisvina nuo seno įsitikinimo, kad ekonominė tarpusavio priklausomybė savaime sumažina politinę įtampą. Tai gal ir buvo logiška prieš 40 metų, bet tikrai nebėra dabar, ekonominei tarpusavio priklausomybei tapus ginklu.

Vis dėlto deramas atsakas nėra užsisklęsti – mums vis tiek reikia atviros ekonomikos, tačiau negalime leisti tarpusavio priklausomybei formuotis be atsparumo ir įvairinimo. Turime atsižvelgti į šalių, su kuriomis prekiaujame ir bendraujame, politinę tapatybę. Antraip pakliūsime į tokius pat spąstus, kokius Putinas spendė 20 metų.

Sankcijos aiškiai buvo paveikios. Rusijos kariuomenė pajuto prarastos prieigos prie Vakarų technologijų padarinius, mat jos tankams, lėktuvams, telekomunikacijų sistemoms ir taikliesiems ginklams taip pat reikia importuojamų dalių.

Nutenkintoje Rusijos vyriausybės vidaus ataskaitoje perspėjama apie ilgalaikę importo ribojimų žalą Rusijos ekonomikai. Žemės ūkyje 99% paukštienos gamybos priklauso nuo importuojamų išteklių. Aviacijos sektoriuje 95% keleivių Rusijoje skraidinami užsienio gamybos lėktuvais, o dabar trūkstant atsarginių detalių Rusijos komercinės aviacijos lėktuvų parkas priverstas trauktis. Farmacijoje 80% vietinės gamybos priklauso nuo importuojamų žaliavų. Galiausiai komunikacijos ir informacinių technologijų srityje Rusija gali pritrūkti SIM kortelių iki 2025 m., o kitos telekomunikacijų sektoriaus dalys atsilieka daug metų. Atkreipkite dėmesį į tai, kad šį niūrų vertinimą parengė oficialūs Rusijos vidaus šaltiniai.

Ar vien sankcijų pakaks norint įveikti įsibrovėlį? Ne, bet todėl taip pat teikiame didžiulę ekonominę bei karinę paramą Ukrainai ir ketiname dislokuoti ES karinę mokymo misiją ir taip dar sustiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Karas nesibaigė ir Putino režimas tebeturi kortų. Bet, Vakarams laikantis dabartinės strategijos, Kremliui bus beveik neįmanoma pakeisti įvykių kryptį. Laikas ir istorija yra Ukrainos pusėje – tik laikykimės savo strategijos.

Komentaro autorius – Josepas Borrellis, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas

 Autorių teisės: „Project Syndicate“, 2022 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

Parašykite redaktorių komandai arba vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt. Konfidencialumą užtikriname.

V. Juzikis. Įmonių tvarumas: kas paskatins imtis realių darbų?

Šiandien jau vis sunkiau rasti didelę įmonę, kuri kokiu nors būdu nekalbėtų apie tvarumą, dalindamasi savo...

Nuomonės
2022.10.01
„Stop“ veto meistrui 1

Tuo metu, kai Rusija grobia ir savinasi Ukrainos žemes, o demokratiškas pasaulis vieningai ieško naujų būdų,...

Nuomonės
2022.09.30
G. Kolodko. Globalizacija – negrįžtamas procesas

Prieš vos daugiau nei tris dešimtmečius baigėsi Šaltasis karas ir buvusios sovietų bloko šalys pradėjo...

Nuomonės
2022.09.29
Planinė ekonomika mirė, tegyvuoja planinė energetika 16

Opozicijos inicijuotą interpeliaciją Seime nesunkiai atlaikiusiam energetikos ministrui Dainiui Kreiviui...

Nuomonės
2022.09.29
K. Vilimas. Streso testas: kaip įmonėms jį atlikti prieš imant kreditą

Ekspertų vertinimu, iki šių metų pabaigos EURIBOR palūkanų norma gali išaugti iki 2%, todėl kiekvienai...

Nuomonės
2022.09.28
Tiesiog toks žanras

Opozicija, įsukusi interpeliacijos ratą, ko gero, iš anksto puikiai žinojo, kuo baigsis jos inicijuotas...

Nuomonės
2022.09.28
D. Markauskas. Mažosios hidroelektrinės: būti ar nebūti? 3

Energetikos tema žiniasklaidos antraštėse dominuoja jau ne pirmą mėnesį. Vieningai sutariama, kad reikia...

Nuomonės
2022.09.27
Reformos kelias – duobėtas ir erškėčiuotas 1

Ilgą laiką dienos šviesos laukusi valstybės tarnybos reforma įgijo „kūną“, tiesa, kol kas teorinį: rytoj...

Nuomonės
2022.09.27
D. Godelis. Vartotojus pritraukėte, o ką jiems pasiūlyti toliau?

Verslo ilgaamžiškumui būtinas ne tik nuolatinis naujų klientų pritraukimas, bet ir esamų išlaikymas (angl.

Nuomonės
2022.09.26
Pakeliui į nokautą 17

Sudėtingoje situacijoje atsidūrusio maitinimo sektoriaus atstovai sako, nežinantys, ar pavyks išlaikyti...

Nuomonės
2022.09.26
G. Mažeika. Netikėtas verslo paveldėjimas: didžiausios klaidos ir kaip jų išvengti

Klestinti įmonė, trokštamas darbdavys, ambicingi plėtros planai, ir staiga – it perkūnas iš giedro dangaus...

Nuomonės
2022.09.25
A. Barštys. Lengvų pinigų vakarėlis baigėsi

Dėl išorinių geopolitinių veiksnių įtakos, jos dėka reikšmingai padidėjusių žaliavų kainų ir iššūkių šalies...

Nuomonės
2022.09.24
E. Leontjeva. Ieškant silpnųjų grandžių elektros jungtyse 1

Energetikos problemos užklupo Lietuvą taip, kad būtina ieškoti silpnųjų grandžių. Tikėtina, kad jos slepiasi...

Nuomonės
2022.09.23
Dialogo imitacija

Svarstymai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo kaskart primena šokius su kardais. Trišalėje...

Nuomonės
2022.09.23
Ar vitaminai, ar greitoji pagalba?

Prieš pustrečių metų užklupus COVID-19 krizei Vyriausybė veikė operatyviai ir nedvejodama – nukentėjusiam...

Nuomonės
2022.09.22
A. Izgorodinas. Lietuva – ties krizės bedugne. Kur sunkmečiu turi investuoti valstybė? 10

Nagrinėjant naujausius Lietuvos makroekonomikos rodiklius (vartotojų ir verslo lūkesčiai; mažmeninė prekyba;...

Nuomonės
2022.09.22
L. Aleknaitė-van der Molen. Ar jūsų verslas pasirengęs rudens sezonui? O jei tektų skolintis?

Stebint nestabilią geopolitinę ir ekonominę situaciją, o tiksliau – karą ir kylančias kainas, peršasi mintis,...

Nuomonės
2022.09.21
Putino panikos ir desperacijos „ukazas“ 17

Putino sprendimas skelbti dalinę mobilizaciją rodo jo desperaciją – nelaimėjęs nei „trijų dienų karo“, nei...

Nuomonės
2022.09.21
Nedžiuginanti lyderystė 8

Statistikai skelbia, kad paskutinį vasaros mėnesį Lietuvoje užfiksuota rekordinė metinė infliacija – 21,1%.

Nuomonės
2022.09.21
D. A. Disparte. Taip, kriptovaliutos vis dar svarbios

Ar daug taksi bendrovių būtų sukūrusios savas iškvietimo programėles arba pradėjusios priimti atsiskaitymus...

Nuomonės
2022.09.20

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku