Verslas lašinius keičia raumenimis
O planai šiems metams buvo visai kitokie: atrodė, pandemija jei ir ne visiškai įveikta, tai bent jau išmokta su ja susigyventi. Vartotojų lūkesčiai irgi viltingi, nes pinigų, prikauptų per karantinus, sąskaitose dar yra. Bet štai prasidėjo karas Ukrainoje, ir su ta pačia diena viskas ėmė ir apsivertė: pardavimai stojo, nes gyventojai vėl įjungė taupymo režimą, prekės dėl augančių energijos ir transporto kainų ėmė brangti kone akyse, o tai dar labiau sumažino vartojimą.
Verslininkai, matydami, kad pardavimų kreivė nustojo kilti aukštyn, bando užbėgti įvykiams už akių ir jau dabar, nelaukdami bauginančios žiemos, imasi veiksmų. Vieni jau sumažino etatų skaičių, kiti geresniems laikams nukėlė plėtros planus, treti bando keisti veiklos kryptį ar net parduoda kai kuriuos prekės ženklus. O ketvirti iškelia baltą vėliavą ir uždaro verslą ar net bankrutuoja.
Klientų mokumą ir kreditavimo riziką vertinančios „Creditreform Lietuva“ duomenimis, pirmojo šių metų pusmečio bankrotų skaičius (584) jau kone dvigubai viršijo 2021 m. lygį (337 bankrotai) ir beveik atitinka pandeminius 2020 m., kai jų buvo 534. Prognozuojama, kad rudenį šis skaičius dar stipriau augs, nes įsiskolinimai didės, o bankrotus gali vėl pradėti inicijuoti tiek Valstybinė mokesčių inspekcija, tiek „Sodra“, kurios per pandemiją buvo stojusios tai daryti.
Dar daugiau – su sunkumais susiduriančios įmonės galėjo laikinai sustabdyti mokesčių mokėjimą „Sodrai“, kas leido išsilaikyti virš vandens. Kai kurios jų savo įsiskolinimus padengė iš karto, atšaukus karantinus, kai vėl buvo galima dirbti. Kitos gi laukė paskutinės dienos, vis tikėdamosi, kad ateis geresni laikai. Bet atėjo prastesni, ir dabar, kai padėtis dar labiau komplikuota, tenka mokėti ir einamuosius, ir dalimis išdėstytus atidėtus mokesčius.
VŽ nuomone, šiuo metu verslas kaip niekad budriai turi iš naujo peržiūrėti savo galimybes pagal skirtingus scenarijus. Ir nepasikliauti vien lašiniais, kurių pavyko užsiauginti, – reikia stiprinti raumenis, nes artimiausiu metu reikės būti ypač greitiems, stipriems ir sumaniems.
Jau dabar vis daugiau įmonių skolinasi apyvartinėms lėšoms, nes neabejoja, kad artimiausiu metu jų stygius gali tapti viena didžiausių problemų. Todėl finansinė pagalvė, tegul kol kas ir nenaudojama, bet saugiai laikoma buhalterinės spintos užkaboryje, net labai gali praversti.
Taigi verslininkams, kurie dabar pasirengs, ruduo ir žiema nebus tokie sunkūs kaip tiems, dar besimėgaujantiems vasaros džiaugsmais, o apie gresiančius sunkumus žadantiems pagalvoti kada nors rytoj.
VŽ neabejoja, kad sąmoningi verslininkai ras sprendimų, nes tai patvirtina ir pandemijos sukelto sunkmečio pavyzdžiai. Atrodytų, kad prastesnio laikmečio verslui kurti nesurastum. Bet štai Registrų centras (RC) pateikia stebinančią ir džiuginančią statistiką – net dviem trečdaliams 2020 m. įkurtų įmonių pavyko dirbti pelningai ir didinti darbuotojų skaičių. Tokius duomenis RC padarė išnagrinėjęs per 3.700 finansinių ataskaitų, įmonių pateiktų už praėjusius metus.
Todėl tikėtina, kad ir dabar, jei ir pasitvirtins prognozės, jog ši žiema bus ypač sunki ir sudėtinga, verslas sugebės išgyventi dar vieną sunkmetį. O pavasaris anksčiau ar vėliau vis tiek ateis.
REKOMENDUOJAME
