Naujas balsas Kremliaus chore
„Amnesty International“ (AI) rugpjūčio 4 d. paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Ukraina, kovodama su Rusijos invazija, kelia pavojų civiliams gyventojams, nes dislokuoja savo karius gyvenamuosiuose rajonuose.
Pasirodo, Ukrainos kariai „kelia pavojų“ savo ginamos šalies gyventojams, nes provokuoja rusus, kad šie šaudytų būtent į gyvenamuosius namus. Šią „išvadą“ Maskvoje tuoj pat pasičiupo karo nusikaltėliai ir rusų propaganda, trimituodama apie Ukrainos kariuomenės naudojamą „gyvąjį skydą“.
Čia pirmiausia reikėtų priminti, kad būtent tokį „gyvojo skydo metodą“ naudoja pati Rusija – dar 2014 m., braudamiesi į Rytų Ukrainą, kremlinai nė neslėpė, kad rusų kariai (kurių ten nėra) prisidengdavo ukrainiečių moterimis ir vaikais. „Pažiūrėsim, ar Ukrainos armija išdrįs į juos šaudyti“, – taip savo cinizmo ir bailumo taktiką tuomet komentavo solovjovas ir kiti panašaus plauko Putlerio tipeliai.
Tačiau šįkart – ne apie rusišką melo ir šmeižto mašiną, o apie fašistinio režimo propagandos megafonu tapusią minėtą Žmogaus teisių gynimo organizaciją. Ką iš tiesų gina AI? Šįkart – tik užpuolikų teises. Jei kvestionuojama žmonių teisė gintis nuo kruvino agresoriaus, nuo okupacijos, vadinasi, AI visas teises įduoda į Putlerio kariaunos rankas.
O gal ši organizacija dar patars Ukrainai demilitarizuotis? Kaip mėgsta pseudoimperatorius. Ir kad jam būtų lengviau „denacifikuoti“? Gal ir patars ukrainiečiams nesipriešinant sulaukti okupantų – taip kaip „sulaukė“ Buča, Irpinė ir kt.?
Ciniškiau pasielgti neįmanoma: AI kalba ne apie tai, kad rusai dieną naktį raketomis apšaudo ir po griuvėsiais laidoja taikius Ukrainos gyventojus, kad nuo žemės paviršiaus šluoja ištisus miestus, miestelius ir kaimus, kad žudo, prievartauja, plėšikauja, kad sadistiškai kankina ir žudo belaisvius etc.
Ne, AI „ekspertams“ užkliuvo tik tai, kad ukrainiečių kariai duoda atkirtį agresoriams. Beje, tie patys vadinamieji ekspertai kažkodėl „nepastebėjo“, kad gynėjai kuriasi jau nebeveikiančiose sugriautose mokyklose, ligoninėse, vaiduokliuose virtusiuose namuose. Būtent tuose, kuriuos jau sunaikino rusai. „Nepastebėjo“ ir to, kad Ukrainos pajėgos, drąsiai priešindamosi agresoriams, kartu stengiasi padėti civiliams gyventojams palikti pavojuje atsidūrusias teritorijas.
O gal AI ekspertams nieko ir nereikia pastebėti? Gal viskas surėdyta kitur, tad ir šokama pagal užsakytą bei apmokėtą muziką? Kas galėtų paneigti?
„Su tokiomis ir šia konkrečiai organizacija jau teko susidurti per pastaruosius metus nuo Baltarusijos režimo organizuotos nelegalios migracijos invazijos, kurią pavyko užkardyti, pradžios. Tokios neomarksistinės organizacijos, prisidengiančios žmogaus teisių gynimu, iš tiesų savo esme yra anarchistinės ir visada veikia bjauriausiu būdu: iškraipydamos tiesą jos apkaltina auką ant jos perkeldamos agresoriaus kaltę ir nusikaltimus. Auka visada kalta: nes išprovokavo, nes gynėsi, nes agresorius patyrė traumas vaikystėje, nes auką remia imperialistai, nes auka iš tiesų yra islamofobiška, rasistiška ir visokia kitokia“, – Savo „Facebook“ paskyroje rašo Laurynas Kasčiūnas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.
Tokia AI pozicija sukėlė pasipiktinimą demokratiniame pasaulyje, ypač skaudžiai toks atviras cinizmas užkliudė Ukrainos visuomenę. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis apkaltino AI, kad ji „perkelia atsakomybę nuo agresoriaus aukai“.
Sekmadienį AI išplatino tariamą atsiprašymą – tačiau ne dėl savo ataskaitos turinio, o dėl to, kad ji „sukėlė pyktį ir skausmą“. Manote, kad atsiprašė dėl šmeižto ir melo? Anaiptol, tik pabrėžė, kad padirbėta „teisingai“.
„Humanitarinius interesus deklaruojantys kampanijų dalyviai kartais gali nepastebėti pagrindinio moralinio skirtumo tarp teisingo ir blogo tikslo. Panašų aplaidumo pavyzdį pateikia žmogaus teisių labdaros organizacija „Amnesty International“, – po minėtos AI ataskaitos rašė „The Times“. AI ataskaitoje neatsižvelgiama į karinių operacijų realijas ir neteisingai suprantamas pozityviosios tarptautinės teisės turinys. Grupė taip pat jau anksčiau yra nusileidusi Kremliui. Praėjusiais metais ji atšaukė didvyriško rusų disidento Aleksejaus Navalno paskelbimą sąžinės kaliniu, o po tarptautinės kritikos audros skubiai atšaukė savo sprendimą.
„Akivaizdu, kad „Amnestija“ nepasimokė iš to fiasko. Jos generalinė sekretorė Agnes Callamard šiandien džiūgavo, kad grupė sulaukė priekaištų socialinėje žiniasklaidoje, tarsi ji būtų kažkuo nuskriausta šalis ir kad jos lengvabūdiškas feljetonas apie Ukrainą turėtų šventojo rašto statusą“, – stebisi britų dienraštis.
VŽ nuomone, tokia neva žmogaus teises ginanti organizacija nuo šiol yra tiesiogiai atsakinga už taikių gyventojų žūtį, nes taip ji legitimuoja rusų agresiją ir nusikalstamą išdeginimo taktiką bei įteikia Kremliaus propagandai argumentą ignoruoti tarptautinę teisę.
Kokiu monstru ir nekompetentingu asmeniu turi būti organizacijos vadovė ir tokia jos suburta komanda, kad besiginančią ir silpnesnę auką gretintų su iki dantų ginkluotu ir genitalijas belaisviams pjaustančiu užpuoliku. Toks AI proto aptemimas verčia abejoti ir organizacijos atliekamų tyrimų kitose šalyse (ir Lietuvoje) objektyvumu ir argumentų pagrįstumu bei kelia abejonių dėl bendradarbiavimo su ja prasmės ateityje. Juk kalbame apie labai jautrias tyrinėjimų sritis, kurioms pirmiausia reikia nepriekaištingos paties tyrėjo reputacijos. Po paskelbtų skandalingų išvadų, ignoruojant teisininkų ir kitų sričių specialistų pastabas apie jų klaidingumą bei neatsistatydinus AI vadovei, bendradarbiavimas (vyriausybių, žiniasklaidos ir kt.) su AI gali kelti negatyvių asociacijų visuomenei. Tokiems „tyrinėjimams“ ir „ataskaitoms“ vieta – šiukšliadėžėje.
Bet kurioje rimtoje nevyriausybinėje organizacijoje A. Callamard atsistatydintų, tačiau, pasak „The Times“, jokia atgailos priemonė negali išgelbėti „Amnesty“ reputacijos. Visuomenės nariai, kurie dosniai aukoja jai pinigus ir laiką manydami, kad padeda persekiojimo aukoms, turėtų sustoti. Kadaise buvusi gerbiama humanitarinė kampanija „Amnesty“ dabar demonstruoja apgailėtiną abejingumą prievartai, gina nusikaltimus ir fašizmą. Vienintelis kelias – pasitraukti iš scenos.
REKOMENDUOJAME
