O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Strategiją vainikuoja tikslas kone padvigubinti šalies aviacijos sukuriamą BVP iki 5%. To link turėtų vesti geresnės sąlygos jau veikiančioms ir naujoms aviacijos įmonėms, orlaivių remonto, krovinių gabenimo oru, oro uostų infrastruktūros plėtra, didesnis Lietuvos pasiekiamumas, daugiau paruošiamų aviacijos specialistų, skaitmenizavimas, ES Žaliojo kurso priemonės ir kita.

Strategijos rengimą drąsiai galima vadinti pavyzdiniu dialogu tarp valstybės ir verslo. Strategijos rengimas suvienijo visą aviacijos bendruomenę ir to rezultatas – dokumentas, kurio (neįtikėtina!) niekas nekritikuoja. Bet ar pavyks taip vieningai įgyvendinti ambicingus tikslus? Prognozuoju, kad Aviacijos strategija nebus sėkmingai įgyvendinta, jei nebus trijų esminių elementų.

Holistinis matymas ir kompleksinis mokestinės naštos aviacijai vertinimas

Ar laimės ilgalaikė Lietuvos kaip šalies perspektyva, ar trumpalaikiai atskirų valstybės ir verslo organizacijų tikslai? Tai yra klausimas, į kurį kasdien sau atsakyti turės visi, dirbantys aviacijos ir valstybės valdymo srityje. Aviacijos strategijos dokumentas susidaro iš daug detalių: oro erdvė, karinis saugumas, bepiločiai orlaiviai, Žaliasis kursas, švietimas, turizmas, darbo vietos, nacionalinis ir globalus veikimas, etc. Kiekvienas dirbantis viešajame sektoriuje turi suprasti, kad bet kuris sprendimas daro įtaką galutiniam rezultatui. 

Gali atrodyti, kad kas čia tėra keliasdešimt euro centų pakelti kokį oro uosto mokestį ar keliais procentais padidinti Transporto kompetencijų agentūros rinkliavą? Tačiau tai tampa milijonais eurų sąnaudų visam Lietuvos aviacijos verslui! Visiškai suprantamas valstybės įmonių tikslas dirbti pelningai ir kurti maksimalią naudą savo akcininkams, t.y. mūsų valstybei. Tačiau jei žvelgiame tik iš vienos įmonės perspektyvos rizikuojame nebematyti, kad keli šimtai tūkstančių eurų pajamų vienai įmonei gali reikšti visos valstybės prarandamus dešimtis milijonų.

Todėl mes kviečiame visas valstybės institucijas ir įmones kompleksiškai vertinti kiekvieną savo sprendimą. Vykdyti realų dialogą, o ne jo imitaciją. Kviesti tartis ir drauge ieškoti sprendimų, o ne siaurai žvelgti į ketvirčio tikslus.

Viešajame sektoriuje dirbančiųjų aviacijos specialistų kompetencijos ir Mr. ar Mrs. Aviacija

Aviacijos srities specialistai vertinami visame pasaulyje ir jiems mokamas didelis atlygis. Todėl viešasis sektorius, norėdamas pritraukti ir išlaikyti aviacijos ekspertus, negali tikėtis sukaupti didžiausią ekspertizę, mokėdamas standartinius valstybės tarnybos atlyginimus ir suteikdamas standartines darbo sąlygas. Kad ir kokie kvalifikuoti ir darbui atsidavę žmonės dabar dirba Susisiekimo ministerijoje, Transporto kompetencijų agentūroje, Lietuvos transporto saugos administracijoje, oro uostuose ir kitose viešojo sektoriaus organizacijose, būtina ne tik didinti specialistų skaičių, bet ir stiprinti jų kompetencijas, mokėti konkurencingą rinkos atlygį. Valstybė privalo investuoti į šiuos profesionalus, nes tik taip atsiras minėtas holistinis požiūris, o reikiami sprendimai bus priimami greičiau.

Verslas žino, kad bet kuris projektas būna sėkmingas tada, kai už jo šturvalo stovi konkretus žmogus. Kas bus tas žmogus, kuris kasdien rūpinsis Aviacijos strategijos įgyvendinimu? Jei neturėsime konkretaus vardo ir pavardės, deja, ir šią strategiją ištiks daugybės kitų neįgyvendintų strategijų likimas...

Valstybės investicijų poreikis

Aviacijos specialistų trūksta ir versle. Neišnaudojame galimybių sukurti gerai apmokamas darbo vietas. Tarptautinės aviacijos institucijos IATA ir ACI Europe yra įvertinusios, kad vidutiniškai viena darbo vieta aviacijoje generuoja apie 100.000 Eur BVP. O 1 mln. oro uostuose aptarnautų keleivių sukuria apie 1.000 tiesioginių ir apie 5.000 netiesioginių darbo vietų. Visgi nė viena Lietuvos švietimo įstaiga nėra gavusi ES reikalavimus atitinkančios aukšto lygio specialistus rengiančios vadinamos 147 mokymų organizacijos statuso, nors per dešimtmetį tai padaryti bandė visi trys aviacijos specialistus rengiantys universitetai. Galbūt jau metas koncentruoti viešojo ir privataus sektoriaus pastangas, siekiant 147 organizacijos statuso ir taip turėti bazę rengti tarptautinius reikalavimus atitinkančius techninius specialistus, kurių mokami mokesčiai kartais viršys pirmines investicijas į jų mokymo įstaigą?

Tarptautinė rinkodara, siekiant pritraukti užsienio įmones Lietuvoje vykdyti orlaivių remontą, mokyti aviacijos srities specialistus ar skatinant atvykstamąjį verslo turizmą – tai tik keletas sričių, į kurias pirmiausiai reikia investuoti prieš gaunant grąžą. Lygiai taip Žaliojo kurso priemonės nebus įgyvendintos neinvestuojant į naujus sprendimus.

Norisi tikėti, kad aviacijos strategijos įgyvendinimas bus lydimas ir atitinkamu valstybės finansavimu, ne tik lūkesčiu, kad viską finansuos verslas. Geroji dalis, kad tai nėra dešimtys milijonų, tai yra vos keletas milijonų per metus. Tarptautinės organizacijos yra suskaičiavusios, kad 1 Eur investicijų į aviaciją valstybei atneša 3 Eur grąžos. Nesudėtinga suskaičiuoti, per kokį trumpą laiką valstybės investicijos į aviacijos sektorių pradeda kurti grąžą.

Tad norisi tikėti, kad valstybė Aviacijos strategijos įgyvendinimo nepaliks tik verslui. Kol pasaulio aviacija bunda po dvejų tragiškų metų, turime unikalų šansą stiprinti mūsų šalies aukštos pridėtinės vertės ekonomikos sritį ir privalome juo tinkamai pasinaudoti.

Komentaro autorė – Orijana Mašalė, Civilinės aviacijos asociacijos valdybos pirmininkė