Apie arbatą, burbulus ir riziką

Nors restoranų ir kavinių Lietuvoje kasmet daugėja, o jų pajamos po pandemijos pradėjo kilti, tačiau nemaža dalis maitinimo įstaigų vis dažniau užkabina spynas ir nusiima iškabas. 

Tereikia po kokio mėnesio kito pertraukos prasieiti Vilniaus Gedimino prospektu, kad pastebėtum, jog vieno ar kito spėto pamėgti restorano ar kavinės jau nebėra, o jų vietoje viltis puoselėja naujai „iškepta“ maitinimo įstaiga. Beje, tas pats vaizdas matyti sostinės senamiestyje, stabilumu šis verslas nepasižymi ir kituose šalies miestuose. Tiesa, bent jau Vilniuje yra vienas kitas restoranas, kur iš anksto neužsakęs staliuko vakarienei vietos negausi, tačiau tokių – vienetai.

Kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė rodo, kad restoranų finansinė padėtis šiemet yra geresnė negu pernai. Tada aukštai ir aukščiausiai bankrotų klasėms priklausė 42% visų šio sektoriaus įmonių, o šiemet – 27%, kai 2020 m. šis rodiklis siekė 46%. Pagal vėlavimo mokėti riziką aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šiemet priklauso 41% įmonių, kai pernai tokių buvo daugiau nei pusė – 55%, o 2020 m. – net 72%. Šiemet nuo sausio iki rugpjūčio užfiksuoti 66 restoranų bankrotai, kai pernai per visus metus bankrotų skaičius sudarė 53 – beveik ketvirtadaliu mažiau. Dar anksčiau, 2020 m., buvo užfiksuoti 63 bankrotai, o 2019 m. šis rodiklis siekė 92.

„Pernai sumažėjusį restoranų bankrotų skaičių labiausiai lėmė valstybės taikomos paramos priemonės, skirtos sušvelninti pandemijos poveikį, tokios kaip mokesčių atidėjimai ar kompensacijos už prastovas. Tie restoranai, kurie buvo nusprendę tęsti veiklą, aktyviai naudojosi paramos priemonėmis, tikėdamiesi verslo atsigavimo nuslopus pandemijai. Tačiau praktika parodė, kad pandemijos metu sumažėję lankytojų srautai taip ir nepasiekė priešpandeminio lygio, ir tai tapo viena iš priežasčių, dėl kurių daugiau restoranų bankrutuoja būtent šiemet“, – aiškina Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuvos“ vadovas.   

Šiemet augo ir restoranų skolos: iš viso kredito biuro sistemose šiemet užregistruota beveik 5.000 pranešimų apie restoranų skolas, kurių suma siekia beveik 10 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis šiuo metu sudaro 2.017 Eur. 

Tuo pačiu laikotarpiu pernai buvo registruota 5.500 skolų, kurių suma siekė 9 mln. Eur, o vidutinis skolos dydis buvo 1.661 Eur. 

Ne paslaptis, kad restoranų verslas visada pasižymėjo didesniu rizikingumu, palyginti su kitais veiklos sektoriais. Tą patvirtina ir bankai, įtraukę šį verslą į rizikingiausių veiklų sąrašus.

Pasak kredito biuro vadovo, pandemija restoranams smogė kone stipriausiai, o kasmet patiriamus pokyčius galima palyginti su važiavimu amerikietiškais kalneliais.

Nuo nesėkmės kartais neišgelbėja nei patirtis, nei platus tinklas. Atsiradus mokumo problemoms, rasti piniginę užuovėją pasiseka toli gražu ne visiems – net ir pandemijos metu „Invega“ ne visiems ištiesė pagalbos ranką.

Nors įsteigti restoraną galima palyginti greitai, išlikti šioje rinkoje – tikras iššūkis: konkurencija šiame sektoriuje yra itin arši, nedažnas restoranas sugeba rasti savo nišą, savo vartotoją, savo temą. Dar retesnis sugeba išsilaikyti ilgą laiką. Dabar jau ir lengvatinis PVM negelbsti.

Apie (ne)stabilumą maitinimo sektoriuje VŽ užsimena ir Dominykas Mertinas, „Akropolis Group“ rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas. Vertindamas maitinimo zonos nuomininkų pasirinkimo galimybes daugiafunkciame komplekse „Akropolis Vingis“, jis pripažįsta, kad šis sektorius yra labai dinamiškas ir pastaraisiais metais, po pandemijos, atsiranda nemažai naujų formatų, veidų šiame versle, o tai reiškia, kad dalis maitintojų randa savo lankytoją, kitiems sekasi sunkiau.

„Maitinimas yra viena dinamiškiausių kategorijų ir tikimės, kad mums pavyks suformuoti gerą restoranų ir kavinių pasiūlymą, bet suprantame, kad reikia ta linkme dirbti“, – komentuoja D. Mertinas.

VŽ nuomone, Fortūna savo šypsnį dovanoja tiems, kurie turi gerų idėjų, yra sėkmingai atlikę namų darbus, randą tą idealią vietą, kur įgyvendinta idėja ilgam įleidžia šaknis. Kaip ir bet kokioje kitoje veikloje, ne pro šalį prisiminti patarlę apie devynis matavimus ir tik dešimtam kartui pasitelktas žirklutes-veiksmus. Laikai nūnai keičiasi itin greitai, vartotojai – taip pat.  Šiandien lankytojų neatsigini, o rytoj, žiūrėk, jaunimas jau masiškai gurkšnoja burbulų arbatą ir tavo sulčių baro jau nebereikia.