Spec. aptarnavimo zona Rusijai?

Rusijai pradėjus mojuoti grasinimų vėzdu, Briuselis ir dalis ES valstybių sutriko, netgi išsigando. Ir ėmė ieškoti kaltų ir išeičių iš šios situacijos. Diplomatinių šaltinių duomenimis, Briuselis jau leidžia suprasti, kad Lietuva galėjo perlenkti lazdą – esą iš tiesų kalbama apie sustiprintas krovinių patikras, kad nebūtų bandymų apeiti sankcijas, o ne apie draudimą gabenti tam tikras prekes, skirtas Kaliningradui.   Sankcijų taikymo klausimas išties sukėlė galvasopę EK: reikia paremti ir Lietuvą, nes ji įgyvendina ES sankcijų politiką, bet baugu ir dėl Kremliaus rūstybės. Todėl ieškoma būdų, kad ir avis būtų sveika, ir vilkas sotus. Tik šį kartą liaudies išmintis kelio neparodys – vilkas iš Rytų niekada nebus sotus: kuo daugiau jis bus glostomas ir šeriamas nuolankumu, tuo didesnį gabalą plėšrūnas atsikąs.  

Šiuo metu tarp Lietuvos ir EK vyksta nuolatinė diskusija, mėginanti išvynioti Rusijos sukurtą rezginį: ar leisti sankcionuotai rusų produkcijai vykti per Lietuvą tranzitu, nes esą ji vyksta iš Rusijos į Rusiją, ar vis dėlto tvirtai laikytis ES palaiminto sankcijų paketo nuostatų?

Pirmuoju atveju, apie kurį svajoja Kremlius ir mėgina prastumti kartu su Vakaruose esančiais lobistais, Lietuva taptų „tam tikru pereinamuoju kiemu“. Taip tiksliai gresiančią realybę apibūdina signataras Albinas Januška. Pasak jo, Rusija Ukrainoje gauna į skudurus, o čia vien tik grasinimais siekia užimti naujas savo interesų erdves.

„Kaip aš sakau, iš esmės yra atidarytas koridorius Rusijos tranzitui, na, iki tol niekada nebuvo, Rusija mums nepadėkojo už tai, čia formuojasi tam tikras pereinamasis kiemas ir tai yra įtakos zona. Rusija formuoja Lietuvoje įtakos zoną, čia toks jos tikslas ir ta slenkanti įtakos zona. Problema tampa tokia, kad NATO mūsų negali apginti, mes būsime kitokie NATO, kur Rusija turės specialius interesus. Galbūt ne Vengrija, bet būsime silpnesnė valstybė ES ir tas 5 straipsnis nelabai gali suveikti, mes patys turime apsiginti“, – LRT laidoje kalbėjo A. Januška.

Šioje susidariusioje situacijoje jis sako pastebintis ir gerų, ir blogų signalų. Kaip gerą tendenciją signataras mato Lietuvos Vyriausybės poziciją – ji kol kas kieta, ir galbūt mūsų šalis nebus linkusi nusileisti.

„Premjerė aiškiai suformulavo, kad buvo gauti pasiūlymai ir jie Lietuvai nepriimtini. Tai patvirtina mūsų prielaidas ir nuogąstavimus, kad EK siūlo tam tikrus dalykus, kurie yra nepriimtini Lietuvai. Tai yra blogas ženklas, bet geras ženklas, atrodo, kad Lietuvos Vyriausybė yra nusiteikusi labai kietai ir tikimės, kad laikysis“, – pastarųjų dienų aktualijas įvertino A. Januška.

Kietos pozicijos laikosi ir buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, puikiai nuspėjanti Putino manevrus.

„Jis gąsdina Lietuvą dėl Kaliningrado tranzito ir visa tai buvo nuspėjama. Mes jų nebijome. Tegul Putinas bijo pats savęs, nes mes pripratę gyventi tokioje aplinkoje“, – teigė ji.

Vakar savo „Facebook“ paskyroje A. Januška parašė, kad aiškėja daugiau tiesos apie EK bandymus interpretuoti sankcijų reglamentą. Komisijos pareigūnai prasitarė, kaip EK bandys / bando manipuliacijomis įteisinti sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą.

„Sankcionuotas prekes galima vežti, jei jų paskui neišveš iš Kaliningrado. Remiamasi logika, kad Rusija veždama sankcionuotą metalą ar degtinę su visu nuoširdumu deklaruos, kad vienos prekės bus vidiniam kaliningradiečių gėrimui, o kitos – išvežimui į Kiniją. Tai mes tada tą, kur skirta Kinijai, galėsim nepraleisti (juokinga tiesa?). Tuo sakoma, kad ES turi visą informaciją apie Rusijos eksportą, t. y. kontroliuoja etikečių perklijavimo procesą Rusijoje“, – stebisi A. Januška.

Pasak jo, Komisijos ekspertai, tikintys Rusija, galėtų pasiskaityti „Financial Times“ straipsnį, kaip rusai puikiai veikia, apeina sankcijas ir pardavinėja vogtus iš Ukrainos grūdus. Čia aiškus lobizmas, prisidengiant „Kaliningrado aprūpinimu“, sukurti koridorių, kad Rusijai palengvėtų galimybės apeiti sankcijas.

Stebina dar ir tai, kiek Vakarų politikuose dar slypi, švelniai tariant, naivumo. Jau daugybę kartų Rusija pati įrodė, kad negalima tikėti nė vienu jos pažadu, kaip ir tai, kad nė vienas susitarimas nevertas to popieriaus, ant kurio rusai suraito savo melagingus įsipareigojimus.

VŽ nuomone, ne išimtis taptų ir palengvintas tranzitas, kuris būtų puiki landa apeiti užsitarnautas nuobaudas. Be to, menkiausia nuolaida agresoriui sukurtų jam precedentą reikalauti kitų sankcijų švelninimo ar net eilinį kartą griebtis grasinimų ir šantažo. Ir svarbiausia – negalime leisti paversti Lietuvą „pereinamuoju kiemu“ Rusijai. Jei ES taikys tranzito išimčių politiką, mūsų šalis rizikuoja savo suverenitetu – nes rusams greitai susišvies, kad toks geležinkelio režimas yra ar gali būti Lietuvos Achilo kulnas. Ir tada dės visas pastangas nuolat destabilizuoti valstybę, mikliai užneriant jau bėginį pavadėlį, kuriuo galės tampyti ir Lietuvą, ir ES.

Žvelgiant į dabartinį rusų elgesį Ukrainoje, Padniestrėje, Gruzijoje, Armėnijoje, kas gali paneigti, kad ji nepavers lietuviško geležinkelio savotiška buferine zona savo imperialistinei politikai. Iš tos savo kvailos baimės „tik neerzinti Rusijos“ europolitikai gali privirti tokios košės, kuri brangiai kainuos ir Lietuvai, ir vis naivumo neatsikratančiai likusiai Europai.