K. Gečas. Dvi realybės: spąstai, į kuriuos nuolat papuola politikai ir verslo vadovai

Publikuota: 2022-06-30
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
„INK agency“ vyr. partneris

Stebiu su tranzito į Kaliningrado sritį ribojimu susijusią komunikaciją ir darausi išvadą: eilinį kartą politikai papuolė į dviejų realybių spąstus.

Mažai ką bendro su komunikacija turintys žmonės mano, kad komunikacija veikia principu, kurį liaudiškai galima pavadinti „ką matau, tą dainuoju“. Todėl komunikuoti yra labai paprasta – jeigu moku rašyti ir kalbėti, tai moku ir komunikuoti.

Bet yra viena problema: mūsų pasaulyje tikrovė, arba objektyvi realybė, niekada nesutampa su tuo, kaip ją supranta žmonės. Vieni neišgirdo, kiti nesuprato, treti nenorėjo suprasti, o ketvirti turi atskirąją nuomonę. Visuomenės nuomonė apie realius įvykius ar faktus yra visų šitų supratimų vidurkis – vadinkime ją viešąja realybe.

Ir šiais laikais atotrūkis tarp šių dviejų realybių yra didesnis nei anksčiau: dėl intensyvaus informacijos srauto, dėl socialinių tinklų, dėl paprasčiausio žmonių įsitikinimo, kad jie turi teisę turėti savo nuomonę, net jeigu ji yra visiška nesąmonė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Viskas politikams ir vadovams pasidarys paprasčiau, kai jie pradės suvokti šitą atotrūkį ir ims veikti ne tik objektyvioje realybėje (priiminėti sprendimus bei veikti), bet ir atitinkamai darys poveikį viešajai realybei. Deja, bet tada visuomenė gyvens nuobodžiau, nes bus mažiau krizių.

Ar verta?

Kiekvienas renkasi ir įsivertina pasekmes.

Apie neišvengiamą atotrūkį tarp objektyviosios ir viešosios realybės jau kalbėjome. Kuo daugiau emocijų ir neapibrėžtumų (nežinomybės), tuo atotrūkis didėja. Pasižiūrėkite į visuomenės susipriešinimą COVID-19 ar šeimos ir partnerystės klausimais – daug emocijų ir begalė viešosios realybės versijų.

Kitas svarbus aspektas yra tas, kad visuomenė, o dažnai ir valstybė politikų ar valdininkų asmenimis, priima sprendimus ir veikia remdamasi ne objektyviąja, o viešąja realybe. Žmonės gali net nežinoti tikrųjų aplinkybių, o remtis nuotrupomis ar neobjektyvia informacija ir komentarais žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose.

Tikrovės nepakeisi, bet viešoji realybė bėgant laikui visada keičiasi, įvykiai apauga komentarais, vertinimais ir naujais įvykiais, kuriuos nulėmė ta pati viešoji realybė (žr. pastraipą aukščiau). Klaidinga arba nepalanki viešoji realybė skatina žmonių grupes ar institucijas atitinkamai veikti, kas gali sukelti dar didesnį atotrūkį tarp realybių ir sukelti neigiamas pasekmes.

Ir svarbiausia rizika – viešąją realybę, o ne tikrovę veikia suinteresuotosios pusės. Rusija Kaliningrado tranzito ribojimo temą pučia, ir neduokdie paaiškėtų, kad Lietuva buvo neteisi įvesdama sankcijas. Kas tada? Tada viešoji realybė dar labiau ir sparčiau vystysis Lietuvai nepalankia linkme.

Nepatekti į spąstus

Bendras patarimas yra labai paprastas: niekada negalima pamiršti, kad yra dvi realybės, todėl reikia planuoti ir veikti dviem režimais, dirbti savo darbą (tikrovė) ir komunikuoti (viešoji realybė). Pirma plauni rankas, po to imi šaukštą. Pirma apsimauni kelnes, tuomet eini į lauką.

Kuo rimtesnis sprendimas ir kuo daugiau žmonių jis palies, tuo labiau iš anksto reikia pradėti komunikaciją. Kodėl? Nes priėmus sprendimą viešąją realybę nedelsiant ims formuoti oponentai ir, labai tikėtina, ją suformuos taip, kaip jiems patogu ir naudinga. Veikia pirmumo efektas: žmonės neturi laiko nuolat sėdėti prie konkrečios temos ir atnaujinti informacijos, susirinkti įvairiapusių komentarų, todėl pasitenkins pirmu paaiškinimu ir eis prie kitos temos, savų reikalų. Pavėlavę uostysite dulkes.

Kai kurie kolegos šį principą dar vadina gruntavimu: reikia paruošti žmones ar interesų grupę būsimiems sprendimams, pripratinti ją. Kaliningrado tranzito atveju reikėjo iš anksto pradėti komunikuoti, kad bus atitinkamas sprendimas. Negi tai sudėtinga?

Žaidimas šachmatais. Jeigu yra oponentas, neišvengiamai jis atliks komunikacijos ėjimus ir sieks palaikyti savo viešosios realybės versiją, todėl jums reikia apskaičiuoti jų ėjimus bei argumentus ir užbėgti jiems už akių, nukertant argumentus dar jų neišmetus į viešąją erdvę.

Jeigu su komunikacija pavėluota, kyla didelė pagunda palikti temą, nes neva nepavysi. Tikrovės nepakeisi, bet pakeisti viešąją realybę galima ir būtina dėl dviejų priežasčių. Pirmiausia, šiuolaikiniame pasaulyje, skirtingai nuo praeitų amžių, neliko užmaršties – visagalis „Google“ primins. Tačiau reikia priminti antrą svarbią priežastį: klaidinga viešoji realybė formuos klaidingą įvaizdį, kenks reputacijai ir skatins tikrovėje vykstančius veiksmus nepalankia kryptimi, kurie ne tik veiks tikrovę, bet ir paveiks viešąją realybę. Užsisuks spiralė žemyn.

Komentaro autorius – Kęstutis Gečas, „INK agency“ vyr. partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 37

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 1

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03
Apie arbatą, burbulus ir riziką

Restoranų verslas, bankų vertinamas kaip viena iš rizikingiausių veiklų, jau dabar skaičiuoja daugiau...

Nuomonės
2022.08.03
Sustoti dar anksti

Užsieniečių įdarbinimas Lietuvoje sulaukė permainų, kurių būtinybę seniai akcentavo ekonomistai ir...

Nuomonės
2022.08.02
Nežinia gimdo baimes

Nors Ekonomikos ir inovacijų ministerija tikina, jog „iki šiol nebuvo jokių indikacijų, kad lietuviškas...

Nuomonės
2022.08.01
V. Kaušas. Pabrangęs doleris Lietuvos verslus privertė atsigręžti į Azijos valiutas 6

JAV doleriui pakilus į istorines aukštumas pinigines priversti plačiau atverti prekybinių ryšių su Azijos...

Nuomonės
2022.07.31
A. Rutkauskas. Svarbus ilgalaikės sėkmės siekiančių vadovų įgūdis

Įmonių vaidmeniui kovoje su klimato kaita, racionaliam išteklių naudojimui ir darnai su aplinka bei visuomene...

Nuomonės
2022.07.29

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku