J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Publikuota: 2021-11-27
Johannos Geron (AFP/ „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Johannos Geron (AFP/ „Scanpix“) nuotr.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos Sąjungos plėtros ir sprendimų priėmimo veiklos gairėmis saugumo ir gynybos srityje. Kompasas buvo kuriamas siekiant padėti atsakyti į tris klausimus: su kokiais iššūkiais ir grėsmėmis susiduriame? Kaip galime geriau sutelkti savo turtą ir efektyviai jį valdyti? Ir kaip geriausia numatyti Europos įtaką tiek regioniniu, tiek pasauliniu lygmeniu?

Bendra grėsmių analizė aiškiai rodo, kad Europai gresia pavojus. ES gresia tai, ką aš vadinu strateginiu susitraukimu. Į tokį susitraukimą galima pažvelgti iš trijų taškų. Pirma, mūsų ekonominė aprėptis tampa vis labiau ribota. Prieš trisdešimt metų ES buvo sukaupta ketvirtadalis viso pasaulio turto; po 20 metų tokio turto ES bus tik 10%. Panaši tendencija pastebima ir dėl demografinio susitraukimo – šio amžiaus pabaigoje Europoje gyvens mažiau nei 5% viso pasaulio gyventojų.

Dar svarbiau tai, kad kai kurių mūsų ekonominių konkurentų vertybės labai skiriasi nuo mūsiškių ir dėl to kyla grėsmė mūsų normatyvinei galiai. Formuodama savo politiką ES turi į tai atsižvelgti ir pripažinti, kad šiuo metu jau yra konkuruojama dėl pasaulinių standartų siekiant pasiekti pranašumo dirbtinio intelekto, debesų kompiuterijos, puslaidininkių ir biotechnologijų srityje.

Antra, ES strateginėje arenoje juntama vis didesnė konkurencija dėl iššūkių, susijusių su naujais ambicingais dalyviais, karinės galios demonstravimu ir kibernetiniam karui bei dezinformacijai būdingų destabilizavimo strategijų. Praėjo laikai, kai taika ir karas buvo dvi aiškiai atskirtos būsenos. Šiuo metu susiduriame ir ateityje vis dažniau susidursime su hibridinėmis situacijomis, reikalaujančiomis labai įvairių gynybos priemonių.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Galiausiai ES politinės įtakos zona patiria spaudimą, o mūsų liberalioms vertybėms vis dažniau metamas iššūkis. Šioje „naratyvų kovoje“ vis garsiau skamba mintis, kad universalios vertybės iš tiesų tėra Vakarų konstruktas. Sena prielaida, kad ekonominė gerovė visada veda į demokratiją, yra atmesta.

Veikdama šioje vis labiau konkurencingoje strateginėje aplinkoje ES privalo užtikrinti saugumą savo piliečiams, apginti mūsų vertybes ir interesus. Tačiau kad tai padarytų, valdydama krizes ji turės veikti greičiau ir ryžtingiau. Tai reiškia, kad reikia tikėtis nuolat kintančių grėsmių ir apsaugoti nuo jų savo gyventojus, investuoti į būtinus pajėgumus ir technologijas bei bendradarbiauti su partneriais siekiant bendrų tikslų.

Tokios priemonės padidins mūsų galimybes užkirsti kelią atakoms ir jas atremti. Pagrindinė karinės galios vertė yra ne ta, kad ji mums leidžia spręsti problemas, bet kad ji gali neleisti, jog tokios problemos būtų sprendžiamos mums nenaudingu būdu. Štai kodėl strateginiame kelrodyje siūloma gerinti ES pajėgumus sparčiai dislokuoti pajėgas įvairiose ES sutartyse numatytų veiksmų srityse.

Ankstesni mėginimai greitai panaudoti ES pajėgas buvo sėkmingi tik iš dalies. Tačiau strateginiu kompasu siekiama, kad toks panaudojimas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis trimis aspektais. Pirma, bus taikomas modulinis metodas, kurio struktūrą lems konkretūs scenarijai, ir kuris bus stiprinamas rengiant bendrus mokymus, o ne iš anksto sudarant nuolatines pajėgas.

Antra, čia pateikiamos aiškios gairės, konstatuojančios, kad pajėgų pobūdį ir dydį lemia misija, o ne atvirkščiai. Ir trečia, galime labiau pasistengti įveikti įvairius trūkumus, kurie jau seniai menkina mūsų operacinius pajėgumus, numatydami aiškius veiksmus, kuriems turi būti teikiama pirmenybė.

Visam tam reikės užtikrinti ir teisėtumą, ir lankstumą. Kas priima sprendimus ir kaip tie sprendimai turi būti įgyvendinami?

Neginčijant vieningumo principo, galima veikti kūrybiškai aktyvuojant tam tiktas nuostatas, kaip antai konstruktyvaus susilaikymo arba 44 straipsnį, kuris leidžia sudaryti Europos Tarybos patvirtintas koalicijas. Visų svarbiausia, mums reikia politinės valios (be kurios nieko negalima padaryti) ir veiklos efektyvumo (be kurios viskas netenka prasmės).

Tačiau, žinoma, ES neturi apriboti savo veiksmų tik karinių pajėgų pasitelkimu. Strateginiame kompase taip pat daug dėmesio skiriama kibernetinės erdvės, jūrų ir kosmoso saugumui. Siekiant numatyti grėsmes, kompase siūloma didinti žvalgybinius pajėgumus ir plėsti priemones atremiant hibridines ir kibernetines atakas, o taip pat kovojant su užsienio dezinformacija ir įsikišimu. Kompase taip pat nustatomi tikslai dėl investicijų, kad mūsų ginkluotosios pajėgos turėtų reikalingus pajėgumus ir inovatyvias technologijas siekiant užpildyti strategines spragas ir sumažinti technologinę ir pramoninę priklausomybę.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad šios pastangos niekaip neprieštarauja Europos įsipareigojimams NATO, kuri lieka mūsų teritorinės gynybos pagrindu. Šis įsipareigojimas neturi mums trukdyti vystyti savo pajėgumų ir savarankiškai vykdyti operacijas kaimynystėje ir už jos ribų, ypač tuo metu, kai JAV politikos formuotojų dėmesys gali būti nukreiptas kitur (be kita ko, į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną). Europos strateginė atsakomybė yra geriausias būdas sustiprinti transatlantinį solidarumą. Ši koncepcija yra svarbus naujo Jungtinių Amerikos Valstijų ir ES dialogo apie saugumą ir gynybą elementas.

Tačiau visi europiečiai turi suprasti, kad strateginis kompasas nėra burtų lazdelė. Pačios ES valstybės narės turi nuspręsti, ar šiandieninės geopolitinės permainos bus dar vienas neišgirstas įspėjimas ir atsinaujinusios diskusijos apie Europos gynybą virs dar vienu klaidingu startu. Strateginis kompasas yra galimybė tiesiogiai įvykdyti Europos saugumo įsipareigojimus mūsų piliečių ir likusio pasaulio akivaizdoje.

Komentaro autorius — Josepas Borrellis, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas

Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Lyderiai negali būti užsidarę

„Verslo žinių“ reitinge „Lietuvos verslo lyderiai 500“ (LVL 500) ant aukščiausios pakopos vėl lipa ekonomikos...

Nuomonės
2022.01.21
I. Karaliūnaitė. Rinka ir Lietuvos bankas tikisi išsamesnio tvarumo atskleidimo iš bendrovių

Tvarumą įmonės supranta ir atskleidžia labai skirtingai, parodė Lietuvos banko (LB) atlikta „Nasdaq Vilnius...

Nuomonės
2022.01.20
Karantinas? Pamirškime šį žodį 16

Ištuštėjusių miesto gatvių, liūdnai suremtų lauko kavinių stalelių be klientų greičiausiai artimiausiu metu...

Nuomonės
2022.01.20
G. Zaikauskaitė. Kaip į Lietuvą perkelti strategines tarptautinio verslo funkcijas?

Pasaulinio garso kompanijos Lietuvoje noriai kuria kompetencijų ir paslaugų centrus. Čia samdos ir veiklos...

Nuomonės
2022.01.19
Gerų naujienų ilgesys 7

Jei kas sekėte pirmadienio naujienų srautą, turėjote pajusti, kad pilnatis veikia mūsų sąmonę. Gal tai tik...

Nuomonės
2022.01.19
Miražo gaubiama reforma 5

Vyriausybės pažadėta mokesčių reforma – tarsi miražas, kurį fata morgana kelia vis toliau už horizonto.

Nuomonės
2022.01.18
Neužmigti starte 2

Konkurencinėje kovoje dėl investicijų koja kojon turėtų žengti ne ką mažiau svarbi kova dėl talentų. Neturint...

Nuomonės
2022.01.17
N. L. Chruščiova. Kazachstanas ir Rusijos imperijos kaina

Kazachstane išsilaipinęs Rusijos elitinio dalinio „Specnaz“ (Rusijos kariuomenės smogiamųjų pajėgų)...

Nuomonės
2022.01.15
R. Vilpišauskas. Ar reikėtų remti nuostolius dėl sankcijų patiriantį verslą? 4

Klausimas apie valstybės poziciją dėl paramos verslui, kai jis patiria nuostolių dėl valstybių tarpusavio...

Nuomonės
2022.01.14
Žingsniai finansinio ešafoto link 2

Virš įmonių vadovų galvų kyla naujas Damoklo kardas – Lietuvoje formuojama praktika, kai už nesumokėtus...

Nuomonės
2022.01.14
U. Armalis. Turizmas nuostolius skaičiuoja rudenį

Peržvelkime, kokie metai buvo turizmui, kuris, pasak Vyriausybės, buvo paaukotas visuomenės sveikatos labui...

Nuomonės
2022.01.13
NT rinka: kaitino, kaitino, bet neiškepė 1

Rekordais, nerimu ir transformacija šiandien gyvena nekilnojamojo turto (NT) sektorius. VŽ apklausoje...

Nuomonės
2022.01.13
M. Jundulas. Strateginis kompasas darbdaviams: ko susirinksime į biurą

Šiandien galime sakyti, kad visuomenės ir verslo nerimas dėl pandemijos sumažėjo, o dabartinė situacija tapo...

Nuomonės
2022.01.12
Prezidento pusiaukelė: į kažkur ar iš kažkur 26

Graži, šventiška pradžia. Dar gražesni ir nuoširdesni pažadai tautai, t. y. mums. Galime neabejoti – tokie...

Nuomonės
2022.01.12
Kapitalo poreikis brangins pinigus

Neslopstantį pagreitį demonstruojanti infliacija palieka vis mažiau vilčių, kad dar ilgai bus galima naudotis...

Nuomonės
2022.01.11
Viešumas po užraktu 10

Įmonių vadovų duomenų viešumas gali tapti tabu: tuo rūpinasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI),...

Nuomonės
2022.01.10
T. Stonkienė. Filmą primenanti darbo rinka 5

Kalbama, kad vienas praėjusių metų top serialų, susijusių su kalmarais ir žaidimais, yra ne kas kitas, kaip...

Nuomonės
2022.01.09
E. Leontjeva. Apie šimtus milijonų vertą atsakomybę 1

2021-ieji atskleidė tai, kas ramiais laikais yra nematoma ir nevertinama. Verslininkus netikėtai giria už...

Nuomonės
2022.01.08
Molinės caro kojos, arba Akligatvis nebetoli

Lietuvos valdžios institucijų tarpusavio vaidai jau susilaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio – „Financial...

Nuomonės
2022.01.07
Kai verslas skuodžia lyg olimpinis čempionas 1

Visų skeptikų ir senų bambeklių pykčiui Lietuvos verslas dar sykį įrodė, kad yra gajus ir gyvybingas. Ne...

Nuomonės
2022.01.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku