J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Bendra grėsmių analizė aiškiai rodo, kad Europai gresia pavojus. ES gresia tai, ką aš vadinu strateginiu susitraukimu. Į tokį susitraukimą galima pažvelgti iš trijų taškų. Pirma, mūsų ekonominė aprėptis tampa vis labiau ribota. Prieš trisdešimt metų ES buvo sukaupta ketvirtadalis viso pasaulio turto; po 20 metų tokio turto ES bus tik 10%. Panaši tendencija pastebima ir dėl demografinio susitraukimo – šio amžiaus pabaigoje Europoje gyvens mažiau nei 5% viso pasaulio gyventojų.

Dar svarbiau tai, kad kai kurių mūsų ekonominių konkurentų vertybės labai skiriasi nuo mūsiškių ir dėl to kyla grėsmė mūsų normatyvinei galiai. Formuodama savo politiką ES turi į tai atsižvelgti ir pripažinti, kad šiuo metu jau yra konkuruojama dėl pasaulinių standartų siekiant pasiekti pranašumo dirbtinio intelekto, debesų kompiuterijos, puslaidininkių ir biotechnologijų srityje.

Antra, ES strateginėje arenoje juntama vis didesnė konkurencija dėl iššūkių, susijusių su naujais ambicingais dalyviais, karinės galios demonstravimu ir kibernetiniam karui bei dezinformacijai būdingų destabilizavimo strategijų. Praėjo laikai, kai taika ir karas buvo dvi aiškiai atskirtos būsenos. Šiuo metu susiduriame ir ateityje vis dažniau susidursime su hibridinėmis situacijomis, reikalaujančiomis labai įvairių gynybos priemonių.

Galiausiai ES politinės įtakos zona patiria spaudimą, o mūsų liberalioms vertybėms vis dažniau metamas iššūkis. Šioje „naratyvų kovoje“ vis garsiau skamba mintis, kad universalios vertybės iš tiesų tėra Vakarų konstruktas. Sena prielaida, kad ekonominė gerovė visada veda į demokratiją, yra atmesta.

Veikdama šioje vis labiau konkurencingoje strateginėje aplinkoje ES privalo užtikrinti saugumą savo piliečiams, apginti mūsų vertybes ir interesus. Tačiau kad tai padarytų, valdydama krizes ji turės veikti greičiau ir ryžtingiau. Tai reiškia, kad reikia tikėtis nuolat kintančių grėsmių ir apsaugoti nuo jų savo gyventojus, investuoti į būtinus pajėgumus ir technologijas bei bendradarbiauti su partneriais siekiant bendrų tikslų.

Tokios priemonės padidins mūsų galimybes užkirsti kelią atakoms ir jas atremti. Pagrindinė karinės galios vertė yra ne ta, kad ji mums leidžia spręsti problemas, bet kad ji gali neleisti, jog tokios problemos būtų sprendžiamos mums nenaudingu būdu. Štai kodėl strateginiame kelrodyje siūloma gerinti ES pajėgumus sparčiai dislokuoti pajėgas įvairiose ES sutartyse numatytų veiksmų srityse.

Ankstesni mėginimai greitai panaudoti ES pajėgas buvo sėkmingi tik iš dalies. Tačiau strateginiu kompasu siekiama, kad toks panaudojimas būtų veiksmingesnis ir efektyvesnis trimis aspektais. Pirma, bus taikomas modulinis metodas, kurio struktūrą lems konkretūs scenarijai, ir kuris bus stiprinamas rengiant bendrus mokymus, o ne iš anksto sudarant nuolatines pajėgas.

Antra, čia pateikiamos aiškios gairės, konstatuojančios, kad pajėgų pobūdį ir dydį lemia misija, o ne atvirkščiai. Ir trečia, galime labiau pasistengti įveikti įvairius trūkumus, kurie jau seniai menkina mūsų operacinius pajėgumus, numatydami aiškius veiksmus, kuriems turi būti teikiama pirmenybė.

Visam tam reikės užtikrinti ir teisėtumą, ir lankstumą. Kas priima sprendimus ir kaip tie sprendimai turi būti įgyvendinami?

Neginčijant vieningumo principo, galima veikti kūrybiškai aktyvuojant tam tiktas nuostatas, kaip antai konstruktyvaus susilaikymo arba 44 straipsnį, kuris leidžia sudaryti Europos Tarybos patvirtintas koalicijas. Visų svarbiausia, mums reikia politinės valios (be kurios nieko negalima padaryti) ir veiklos efektyvumo (be kurios viskas netenka prasmės).

Tačiau, žinoma, ES neturi apriboti savo veiksmų tik karinių pajėgų pasitelkimu. Strateginiame kompase taip pat daug dėmesio skiriama kibernetinės erdvės, jūrų ir kosmoso saugumui. Siekiant numatyti grėsmes, kompase siūloma didinti žvalgybinius pajėgumus ir plėsti priemones atremiant hibridines ir kibernetines atakas, o taip pat kovojant su užsienio dezinformacija ir įsikišimu. Kompase taip pat nustatomi tikslai dėl investicijų, kad mūsų ginkluotosios pajėgos turėtų reikalingus pajėgumus ir inovatyvias technologijas siekiant užpildyti strategines spragas ir sumažinti technologinę ir pramoninę priklausomybę.

Galiausiai norėčiau pabrėžti, kad šios pastangos niekaip neprieštarauja Europos įsipareigojimams NATO, kuri lieka mūsų teritorinės gynybos pagrindu. Šis įsipareigojimas neturi mums trukdyti vystyti savo pajėgumų ir savarankiškai vykdyti operacijas kaimynystėje ir už jos ribų, ypač tuo metu, kai JAV politikos formuotojų dėmesys gali būti nukreiptas kitur (be kita ko, į Indijos ir Ramiojo vandenyno regioną). Europos strateginė atsakomybė yra geriausias būdas sustiprinti transatlantinį solidarumą. Ši koncepcija yra svarbus naujo Jungtinių Amerikos Valstijų ir ES dialogo apie saugumą ir gynybą elementas.

Tačiau visi europiečiai turi suprasti, kad strateginis kompasas nėra burtų lazdelė. Pačios ES valstybės narės turi nuspręsti, ar šiandieninės geopolitinės permainos bus dar vienas neišgirstas įspėjimas ir atsinaujinusios diskusijos apie Europos gynybą virs dar vienu klaidingu startu. Strateginis kompasas yra galimybė tiesiogiai įvykdyti Europos saugumo įsipareigojimus mūsų piliečių ir likusio pasaulio akivaizdoje.

Komentaro autorius — Josepas Borrellis, Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Autoriaus teisės – „Project Syndicate“, 2021 m.