R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Publikuota: 2021-11-26
Juditos Grigelytės (vž) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (vž) nuotr.
VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti ambicingiausius Europos Sąjungos klimato kaitos suvaldymo tikslus“. Šią savaitę Ministrų kabinete svarstomas vienas iš žingsnių šia kryptimi – automobilių taršos mokestis. Taip pat planuojama didinti akcizą dyzelinui, peržiūrėti kelių apmokestinimo sistemą.

Taršos kainos nustatymas ir sistemingas taikymas yra viena dažniausiai siūlomų priemonių, kuria tikimasi mažinti klimato kaitą sukeliančią veiklą. Šitaip ne tik formuojamos paskatos vartotojams ir įmonėms atsisakyti brangstančios aplinkai žalą darančios veiklos, bet ir sukurti paskatas investuotojams nukreipti daugiau lėšų inovatyviems sprendimams į atsinaujinančios energetikos, švaresnio transporto ir kitas aplinkai draugiškas sritis. Beje, kvazirinkos mechanizmas, apmokestinant emisijas, jau senokai galioja ES šalyse, įskaitant ir Lietuvą, tik jo taikymo efektyvumą riboja įvairios išimtys.

Vis dėlto taršos apmokestinimas reiškia ir didesnes kuro bei potencialiai kitų produktų kainas, nes juk ir siekiama, kad žmonės keistų savo elgseną. O elgsenos pokyčiai, kaip rodo ir pandemijos valdymo patirtis, yra sudėtingi. Vieniems dėl įpročių, kitiems dėl labai praktinių sumetimų – turint ribotus finansinius išteklius noras taupyti tampa svarbesnis už tokias vertybes kaip švaresnė aplinka.

Ne veltui taip sunkiai vyksta koordinuotų tarptautinių taršos mažinimo sprendimų paieška Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje. Politikai supranta, kad netinkamai parengti žaliosios politikos sprendimai gali sukelti rinkėjų nepasitenkinimą ir protestus, panašius į Prancūzijoje vykusias geltonųjų liemenių demonstracijas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Todėl labai svarbu, kad ne tik taršos apmokestinimo priemonės būtų tinkamai suplanuotos, įvertinant jų poveikį, bet ir taikomos matant bendresnį mokestinės politikos ir valstybės formuojamų paskatų kontekstą. Kitaip sakant, norint, kad vartotojai ir kiti rinkos dalyviai rinktųsi mažiau taršius veiklos ir vartojimo būdus, svarbu pačiai valstybei nesiųsti prieštaringų signalų toliau subsidijuojant ar kitaip remiant taršias iškastinį kurą naudojančias veiklas, įskaitant ir žemės ūkį.

Dalis tokių sprendimų yra visos ES kompetencijos reikalas, dalis priklauso nuo valstybių narių. Lietuvos Vyriausybės žingsniai šia kryptimi bus svarbus išbandymas deklaruojamiems ambicingiems tikslams (kartu ir prezidento Gitano Nausėdos nuostatų apie žaliosios Lietuvos svarbą išmėginimas).

Kita svarbi judėjimo kryptis valstybei susitvarkant savo kieme – sistemingas informacijos apie valstybės valdomų įmonių bei kitų institucijų vykdomos veiklos poveikio aplinkai teikimas bei aiški komunikacija mokesčių mokėtojams apie tai, kur bus naudojamos už taršią veiklą surinktos papildomos biudžeto lėšos. Beje, privatūs investuotojai Vakaruose jau senokai pradėjo domėtis įmonių, su kuriomis siejamos ilgalaikės investicijos, poveikiu aplinkai, nes klimato kai

Žinoma, ir tarp rinkos dalyvių yra mėgstančių „nukirsti kampus“ ar pasitelkti „žaliąjį smegenų plovimą“ rinkodaros tikslais. Tačiau būtų klaidinga nematyti gerųjų privataus verslo praktikų bei sąmoningų vartotojų besikeičiančių pasirinkimų. Dar blogiau būtų, jei valstybės institucijos pačios nesiektų rodyti pavyzdžio – nuo viešo informacijos pateikimo apie daromą poveikį aplinkai iki viešųjų pirkimų.

Galiausiai taršos apmokestinimas bus priimtinesnis rinkėjams, jei bus pristatomas pakete kartu su poveikį žmonių finansams švelninančiais sprendimais – mažesniu gyventojų pajamų apmokestinimu ar tiksline parama skurdžiausiai gyvenantiems. Tai ypač aktualu dabar išaugus degalų, gamtinių dujų ir elektros kainoms. Juk žaliosios politikos tikslas yra ne didesnis apmokestinimas, bet žmonių paskatų rinktis mažiau taršią veiklą stiprinimas.

Atrodo, kad bent dalis valdančiųjų tai supranta, bet kaip visada esminis politinis klausimas – kaip tai pavyks įgyvendinti praktiškai.

Komentaro autorius — Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI Jean Monnet profesorius

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Norite pasiūlyti temą, turite pastabų, pasiūlymų ar klausimų? Parašykite „Verslo žinių“ redaktoriams.

Jei norite suteikti konfidencialios informacijos, rašykite vyr. redaktoriui rolandas.barysas@verslozinios.lt

A. Gutauskas. Rogės vasarą ar žiemą: naujos valstybės paramos adrenalino dozės belaukiant

Smulkusis ir vidutinis verslas (SVV) – kaip po adrenalino dozės prikeltas, bet po kurio laiko gydymo ir vėl...

Nuomonės
12:06
Subsidijų pleistrais kraujo upės neužtvenkti 15

Vyriausybė iki paskutinės akimirkos tikėjosi išvengti stambių subsidijų elektros ar dujų vartotojams. Dabar...

Nuomonės
05:00
Koziris abejonių fone

Nors verslininkai teigia, kad užsienio partneriai mažina užsakymus esą dėl Lietuvoje galiojančios...

Nuomonės
2022.08.17
Be mažiukų neišaugs ir dideli 2

Didžiosios Lietuvos biotechnologijų bendrovės ir toliau demonstruoja sėkmės rodiklius – didėja jų apyvarta,...

Nuomonės
2022.08.16
U. Armalis. Milijardų eurų vertės klausimas – kada į Lietuvą sugrįš užsienio turistai? 8

Pandemija, atrodytų, baigėsi ir keliaudamas po pasaulį matai pilnus oro uostus, daugybę keliaujančių žmonių...

Nuomonės
2022.08.15
A. Aslundas. Kaip susirasti draugų ir išsekinti Rusijos karo mašiną

Sankcijos, kurias Vakarai įvedė Rusijai dėl jos agresijos Ukrainos atžvilgiu, tampa griežtesnės. Dabar...

Nuomonės
2022.08.12
Jūsų bilietas nelaimėjo 45

Jau savaitę nesiliauja įsismarkavusios aistros dėl įmonės „Perlas energija“ akibrokšto. Ir nors jau būta...

Nuomonės
2022.08.12
Verslas lašinius keičia raumenimis 3

Dar nesibaigia vasara, bet dažnas gyventojas jau suka galvą, kaip reikės išgyventi žiemą. O ši žada būti ypač...

Nuomonės
2022.08.11
K. Gečas. Artėjant krizės audrai. Žmonių psichologija ir verslo komunikacija

Viešojoje erdvėje vis daugiau kalbama apie artėjančią krizę, nors kol kas tai pavadinama ne tokiu ryškiu...

Nuomonės
2022.08.10
Starto pakete – ir „užmarinuoti“ sprendimai

Iki Seimo rudens sesijos starto liko mėnuo. Bet joje, regis, vėsa nepadvelks – be tradiciškai daug aistrų...

Nuomonės
2022.08.10
Naujas balsas Kremliaus chore 12

Kam iš tikrųjų tarnauja žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“, kurios skandalinga...

Nuomonės
2022.08.09
Tvarka su properšomis 3

Nekilnojamojo turto (NT) plėtotojams įvesta privaloma tvarka, reikalaujanti, kad nauji pastatai būtų visiškai...

Nuomonės
2022.08.08
V. Vikė-Freiberga. Putinas – ne Petras Pirmasis 1

Rusijos prezidento Vladimiro Putino brutalią agresiją prieš Ukrainą galima paaiškinti tik kaip bandymą...

Nuomonės
2022.08.07
E. Lucasas. Naujas JK lyderis turės rasti būdų Kinijos įtakai stabdyti

Užsitraukti totalitarinės supervalstybės rūstybę būnant 23 metų – įspūdingas pasiekimas. Studentas aktyvistas...

Nuomonės
2022.08.07
A. Urbonavičius. Nereiktų tikėtis, kad „Lidl“ ar kitas žemų kainų tinklas užkariaus visą šalies prekybos rinką 2

Nors Vokietijos žemų kainų tinklo „Lidl Lietuva“ turimų parduotuvių skaičius tiesiogiai koreliuoja su jo...

Nuomonės
2022.08.06
E. Leontjeva. Palūkanų didinimas – vieniems bizūnas, o kitiems bazuka

Europos centrinio banko (ECB) sprendimas didinti palūkanas pritraukia visų dėmesį. Įmonėms ir namų ūkiams jis...

Nuomonės
2022.08.05
Kai liks tik graužtukai

Europos Sąjungos (ES) sankcijų stabdomos bankų transakcijos į Rusijos bankus gali sustabdyti ir bet kokią...

Nuomonės
2022.08.05
J. Rimas. Baltarusijoje įstrigęs verslas: kokios galimybės liko Lietuvos verslininkams?

Nuo karo Ukrainoje pradžios gausybė įmonių, vedamų etinių ar ekonominių motyvų, pasitraukė iš Rusijos ir...

Nuomonės
2022.08.04
Padidinamasis stiklas gynybos finansavimui

Nors atostogų sezonas pačiame įkarštyje, Vyriausybėje intensyviai vyksta 2023-iųjų biudžeto dėlionė. Ji...

Nuomonės
2022.08.04
O. Mašalė. Ar aviacijai pavyks sukurti 5% Lietuvos BVP?

Neseniai susisiekimo ministras patvirtino Lietuvos aviacijos gaires iki 2030 m. (aka Aviacijos strategija).

Nuomonės
2022.08.03

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku