A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta?

Publikuota: 2021-11-16
Kontoros nuotr.
svg svg
Kontoros nuotr.
Advokatų kontoros „Cobalt“ partneris

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame sektoriuje jau ne vienus metus. Kartu tai yra nemaža problema, kylanti iš šiuo metu egzistuojančio teisinio reguliavimo, iš esmės stabdančio nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybinėje žemėje.

Sukurta dirbtina realybė, pasireiškianti esamų pastatų „rekonstrukcijos“, tokiu būdu siekiant statyti naujus pastatus, forma. Tokie reiškiniai, kaip automobilių parkavimo aikštelių bei kitų inžinerinių statinių sukūrimas arba veikiau atkūrimas valstybinėje žemėje siekiant įgyti galimybę ją valdyti (bei vystyti joje), tapo normali praktika.

Akivaizdu, kad tokia padėtis nėra palanki nei NT vystytojams, neretai balansuojantiems ant valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo ribos, nei pačiai valstybei, negalinčiai išnaudoti jos valdomos žemės plotų efektyviai. Normalu, kad susiklosčiusi situacija reikalauja sprendimo. Tokiu sprendimu turėjo tapti Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas, numatantis galimybę vystyti NT valstybinėje žemėje už tai sumokant atlyginimą.

Tačiau, kaip ir neretai atsitinka, geri norai greitai virto jau dabar aiškiai programuojama problema. Dabartinėje Žemės įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo redakcijoje numatyta, kad NT vystytojas, norėdamas projektuoti ir statyti valstybinėje žemėje, privalės mokėti „atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje“, kurio dydis gali sudaryti iki 105% žemės sklypo vertės. Atsižvelgiant į tai, kad greta tokio atlyginimo sumokėjimo papildomai teks mokėti ir žemės nuomos mokestį, toks sprendimas problemos neišsprendžia ir yra plačiai kritikuojamas rinkos dalyvių.

Pasiūlymai nustatyti protingą atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydį (tokio dydžio maksimalias ribas), o taip pat nustatyti pereinamąjį laikotarpį tam, kad rinka sugebėtų prisitaikyti tikrai skamba ir logiškai, ir pagrįstai. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad Vyriausybė, svarstydama minėtą įstatymo projektą, pasiūlė nustatyti maksimalią tokio atlyginimo ribą, tam pritarė Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. Stebint tolimesnę įstatymo svarstymo eigą Seime matyti, kad nesutariama dėl maksimalios atlyginimo dydžio ribos bei datos, nuo kurios toks atlyginimas būtų taikomas.

Vis dėlto panašu, kad Seimas nusprendė nelaukti aukščiau minėtos diskusijos pabaigos.

2021 m. lapkričio 11 d. vakarinio posėdžio metu priimtas Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas. Minėtu įstatymu Seimas nusprendė dokumentų, kuriuos reikia pateikti siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą, sąrašą papildyti nauju – dokumentu, patvirtinančiu atlyginimo už teisės statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą.

Kartu, minėtame įstatymo projekte numatyta, kad statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūros neatliekamos ir statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, jeigu prašantis išduoti statybą leidžiantį dokumentą asmuo nepateikia dokumento, patvirtinančio atlyginimo už teisės statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą į valstybės biudžetą.

Kitaip tariant, nepakeitęs Žemės įstatymo ir nenustatęs atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio ir jo mokėjimo mechanizmo, Seimas, keisdamas kitą įstatymą, de jure įteisino tokio atlyginimo faktą palikdamas galimybę jo dydį nustatyti Žemės įstatyme. Norėdamas to ar nenorėdamas, Seimas tokiu būdu pasiuntė kelias žinutes visai nekilnojamojo turto rinkai.

Pirmiausia, Statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymas įsigalioja nuo 2022 m. sausio 1 d. Tai iš esmės reiškia, kad Žemės įstatymo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymas taip pat nustatys, jog prievolė mokėti atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje įsigalios nuo kitų metų sausio 1 d. T. y. Seimas neatsižvelgė į rinkos dalyvių siūlymus numatyti pereinamąjį laikotarpį, arba į tarkime S. Gentvilo pasiūlymą nustatyti įsigaliojimo datą nuo 2022 m. liepos 1 d. taip suteikiant nors kiek laiko rinkai pasiruošti naujojo mokesčio (taip tiksliausia būtų jį vadinti) nustatymui.

Teisingumo dėlei reikia pasakyti, kad minėtuose Statybos įstatymo pakeitimuose nurodoma, jog dokumentus, patvirtinančius atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje sumokėjimą statytojas turi pateikti tuomet, „kai šis mokėjimas numatytas Žemės įstatymo 91 straipsnio 3, 4 ir 5 dalyse“. Tačiau priimdamas minėtus Statybos įstatymo pakeitimus Seimas tarsi užbėgo už akių pats sau siųsdamas žinutę, kad Žemės įstatymo pakeitimai, nustatantys atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje bus priimti artimiausiu metu. Belieka retorinis klausimas – ar to atlyginimo dydis vis dar yra diskusijos tema, ar visgi dėl jo dydžio jau apsispręsta. Nuojauta sako, kad laukti neliko labai daug, o nekilnojamojo turto rinkos dalyviams bei visai rinkai metas ruoštis naujoms statybos valstybinėje žemėje taisyklėms.

Kokių pokyčių laukti?

Atlyginimo už statybas valstybinėje žemėje dydis turės įtakos sprendimams priimti. Viena vertus, jei tai bus protingo ir adekvataus dydžio mokestis, laimės visi. Nekilnojamojo turto vystytojai drąsiau imsis šiuo metu stalčiuje gulinčių projektų, atidėtų būtent dėl statybos valstybinėje žemėje rizikos. Tačiau jei atlyginimo dydis išliks toks, koks šiuo metu pasiūlytas Žemės įstatymo pakeitimo ir įstatymo papildymo įstatymo projekte, nemaža dalis teritorijų ir toliau liks apleistomis. Nekilnojamojo turto vystytojams tiesiog neapsimokės imtis ženkliai pabrangusio projekto. Esant įkaitusiai kainų prasme nekilnojamojo turto rinkai, visko perkelti ant pirkėjų pečių vargu ar pavyks.

Apibendrinant, belieka tikėtis sveiku įstatymų leidėju protu priimant galutinį sprendimą dėl Žemės įstatymo pakeitimo kartu tikintis, kad toks sprendimas taps esminių lūžio tašku statybų valstybinėje žemėje istorijoje, o ne dar vienu netinkamu aktualios problemos sprendimu. 

Komentaro autorius — Artūras Kojala, Advokatų kontoros „Cobalt“ partneris

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
N. Nedzinskas. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai – kas svarbiausia verslui

Lietuvos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais...

J. Borrellis. Strateginis kompasas Europai

Kompasas padeda rasti kelią, o strateginis kompasas, kurį aš parengiau Europos Tarybos prašymu, taps Europos...

Verslo aplinka
2021.11.27
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 1

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku