Mokesčių mokėtojai – teisėkūros pinklėse

Pagal dabartinį reguliavimą mokesčių mokėtojas į juodąjį sąrašą greta kitų kriterijų patenka ne tik tada, kai už padarytą administracinį nusižengimą jam yra paskirta 1.500 Eur ar didesnė bauda, bet ir kai fiksuojamas pakartotinis nusižengimas – nepaisant to, kad už pažeidimus paskirtos vos kelių dešimčių ar šimtų eurų dydžio baudos.

Viešas juridinio asmens įtraukimas į juodąjį sąrašą ne tik suduoda smūgį jo reputacijai klientų bei partnerių akyse, bet ir neleidžia dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ar tapti paramos gavėju. Ne vienai įmonei nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas per pandemiją užkirto kelią gauti subsidijas ar pasinaudoti mokestinės pagalbos priemonėmis.

Priklausomai nuo kriterijų, mokesčių mokėtojai į sąrašą įtraukiami 1–3 metams. Kol kas galimybė būti išbrauktiems iš šio sąrašo pirma laiko įstatyme nenumatyta.

Kai kurios įmonės, pagal įvairių institucijų duomenis įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos juodąjį sąrašą, apie tai nieko nežinojo – neįvertino, kad dėl smulkių pažeidimų jos galėjo gauti tokią sankciją.

Negana to, formuojant tokį sąrašą prieita iki visiško absurdo.

„Galima suprasti, kai į juodąjį sąrašą įtraukiamos įmonės, kurios piktybiškai nemoka mokesčių. Tačiau dabar turime situaciją, artimą tai, kad įmonė paskelbiama nepatikima mokesčių mokėtoja dėl to, kad jos vadovas buvo administracine tvarka nubaustas už greičio viršijimą“, – stebisi Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

Jis primena, kad minėto sąrašo teisėtumo klausimai dar pernai rudenį buvo keliami Trišalėje taryboje. Pasak verslininkų atstovo, teisės aktuose išvis nėra nepatikimo mokesčių mokėtojo sąvokos, niekur nekalbama ir apie nepatikimų mokėtojų sąrašą. Įstatyme tik nurodyti kriterijai, koks mokesčių mokėtojas traktuojamas kaip patikimas. Jame esą neparašyta, kad įmonė, kuri neatitinka kurio nors patikimo mokėtojo kriterijaus, iškart tampa nepatikima.

Į kriterijus, pagal kuriuos formuojamas juodasis sąrašas, pirštu bedė ir „Investuotojų forumas“ (IF). Pasak investuotojų, mokesčių mokėtojų skirstymas į patikimus ir nepatikimus iš esmės sveikintinas, tačiau nustatant patikimumo kriterijus turėtų būti remiamasi mokestinių prievolių, priskiriamų mokesčių administratoriaus sričiai, vykdymu.

IF pateikė ir pasiūlymą Vyriausybei, ministerijoms: „apversti“ patį institucijų požiūrį į mokesčių mokėtojų patikimumą: numatyti ne baudimo pagrindu paremtus kriterijus, o atvirkščiai – nustatyti pozityvius kriterijus, kurių galėtų siekti mokesčių mokėtojai, norėdami, kad būtų priskirti patikimiems.

Regis, Finansų ministerija (FM) pagaliau atkreipė dėmesį į spragas – ji sutinka, kad nėra normalu, kai į minėtą sąrašą patenka asmuo už formalų, neesminį, techninį nusižengimą ir pan.

„Todėl tikslinga nustatyti, kad tik už reikšmingus pakartotinai padarytus administracinius nusižengimus asmuo patektų į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą“, – situaciją VŽ komentuoja ministerija.

FM nuomone, paprasčiausias būdas išvengti tokių neadekvačių situacijų – nustatyti tam tikrą baudos dydį, kurią gavęs asmuo bus laikomas nepatikimu mokesčių mokėtoju, neatsižvelgiant į tai, ar nusižengimas padarytas pirmą kartą, ar pakartotinai.

Šiuo metu ministerija yra parengusi ir institucijoms bei visuomenei derinti pateikusi tai numatančių Mokesčių administravimo įstatymo pataisų projektą. Įvertinus gautas pastabas, projektas bus teikiamas Vyriausybei.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siekiama nustatyti bendrą principą, jog asmenys pripažįstami neatitinkančiais patikimo mokesčių mokėtojo kriterijų nepriklausomai nuo to, ar jie padaro pirmą administracinį nusižengimą, ar pakartotinį – visais atvejais būtų vertinamas už padarytą nusižengimą paskirtos baudos dydis (pavyzdžiui, 1.500 Eur ar didesnio dydžio bauda).

Jeigu FM pasiūlytas reglamentavimas būtų galiojęs nuo nepatikimų mokėtojų sąrašo atsiradimo pradžios 2019 m., didžioji dalis (479) į jį patekusių įmonių jo būtų išvengusios.

VŽ nuomone, formalus požiūris į mokesčių mokėtojų (ne)patikimumą ir visiškas abejingumas jų likimui ilgam prikala įmones „prie gėdos“ stulpo ir nepelnytai prilipdo prastos reputacijos dėmę. Verta prisiminti praėjusią savaitę Lietuvos laisvosios rinkos instituto paskelbtą tyrimą apie lietuviškos teisėkūros problemas: pasirodo, beveik pusė teisės aktų priimama nepagalvojus apie jų poveikį. Užtai ir turime šūsnis problemų, kurias tenka srėbti verslui, įrodinėjant savo teisybę, kovojant už išgyvenimą ir pan. Prastai sukurpti teisės aktai neretai piliečiams pernelyg brangiai atsieina.

O IF pasiūlymas vertas dėmesio ir valdžia neturėtų numoti į jį ranka: ne baudimo pagrindu paremti kriterijai reikalingi, o atvirkščiai — pozityvūs kriterijai, kurių galėtų siekti mokesčių mokėtojai, norėdami, kad būtų priskirti patikimiems.