D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką?

Publikuota: 2021-04-27
Asm. archyvo nuotr.
svg svg
Asm. archyvo nuotr.
Teisingumo ir viešojo valdymo reformų ekspertas

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du trečdalius Lietuvos gyventojų. Šiuo metu vis dar stringame, nežiūrint į keliskart didėjančius vakcinų tiekimo kiekius. Tikslai vargu ar bus pasiekti verslui nerodant iniciatyvos, o valdžiai neatveriant durų labiau pasitikėjimu grįstiems santykiams.

Valdžia dalijasi reguliavimo naštą su verslu, kai verslas veikia proaktyviai. Lietuvoje pasirodė pirmieji bandymai padėti valdžiai ir skatinti darbuotojų bei klientų COVID-19 vakcinaciją.

Restoranų tinklas Vilniuje „Plusplusplus“ pasiskiepijusius nuo koronaviruso vaišina nemokamu kavos puodeliu. Prekybos tinklas „Maxima“ pasiskiepijusiems savo darbuotojams žada paskatą – 10 Eur vertės „Eurovaistinės“ dovanų kuponą. O įmonė „Rhenus Logistics“ už pasiskiepijimą darbuotojui suteikia vieną  papildomą atostogų dieną arba nemokamus pietus visą savaitę.

Sinergišką savivaldos ir verslo darbą atspindi telekomunikacijų bendrovių „Tele2“ ir „Telia“  bendradarbiavimas su Vilniaus miesto savivaldybe. Įmonės padeda telefonu tiesiogiai susisiekti su dar neskiepytais sostinės senjorais.

Atskiri pavyzdžiai yra, tačiau, norint pasiekti esminių pokyčių ir paskatinti masinę vakcinaciją, jų mažoka.

Tuo metu kitose, vakcinacijos procese pirmaujančiose, šalyse matome daugybę pavyzdžių, kaip verslas nelaukia valdžios malonės ir skatina tiek darbuotojus, tiek klientus, o valdžios institucijos leidžia verslui tapti labiau dinamiško skiepijimo proceso dalimi. Pavyzdžiui, korporacijos „McDonalds“, „Starbucks“, „Petco“ JAV moka iki 100 USD siekiančius vienkartinius bonusus savo darbuotojams, kad tie skiepytųsi. 

„Aldi“, „Trader Joe’s“ prekybos centrai JAV duoda iki 100 USD nuolaidas paskiepytiems klientams. Vakcinuotiems amerikiečiams „Crispy Kreme Doughnuts“ kiekvieną dieną visus 2021 metus įteiks po nemokamą spurgą, kiti duoda nemokamų dešrainių ar sulčių. „Uber“,„Lyft“ (JAV) siūlo nemokamai vežti klientus iki vakcinacijos centrų.

JAV bendrovės pasitelkia ir socialinius tinklus. „Drop Technologies“ kviečia į „Instagram“ įsikelti asmenukę su nurodytomis grotažymėmis ir už tai žada 50 USD nuolaidą.

Verslas nesnaudžia ir padėdamas valdžiai atlikti skiepus. „Adidas“ Vokietijoje planuoja pati skiepyti darbuotojus, naudodama savo gydytojus ir išteklius. Taikomos ir negatyvios paskatos — Izraelyje ligoninės neleidžia neskiepytiems gydytojams dirbti tiesiogiai su pacientais.

Pokyčiai reikalingi šiandien

Lietuvos verslas galėtų sudaryti norinčių skiepytis darbuotojų sąrašus ir juos perduoti valdžiai. Tai itin padėtų savivaldybėms skirstant ir įgyvendinant skiepijimo prioritetus. „Sodros“ informacinė sistema, e. sveikata ir kiti jau esantys informaciniai ištekliai gali padėti įgyvendinti tokį požiūrį.

Verta kelti prielaidą, kad vakcinacijai įsibėgėjant kils erzelis ir skries kaltinimai valdžiai dėl vieno ar kito verslo prioritetizavimo, tarkim, vieno prekybos centro darbuotojus paskiepijus pirmau nei kito. Tvarkingas darbdavio paraiškos skiepams rezervavimas leistų išvengti konfliktų ir trinties, darytų procesą skaidresnį.

Rezervacijos sistemos verslui, veikiančios „first come, first serve“ principu, sukūrimu būtų išspręsta ir kita problema – darbuotojų motyvacija. Verslai turi žymiai geresnius įrankius skatinti darbuotojus vakcinuotis nei valdžia kada nors turės.

Tačiau „dovanas“ už vakcinavimąsi įmonės turėtų nustatyti laisvanoriškai – mokėti nedidelius priedus, suteikti papildomą dieną atostogų ar pan. Dabartinė Lietuvos valdžios idėja versti verslą skiepyti darbuotojus, išleidžiant juos į darbdavio apmokamus „skiepadienius“, yra rinkos ekonomikos dėsnių ir verslo savireguliavimo principo iškraipymas. 

Atitinkamai svarbu nepamiršti klientų – paskiepytiems žmonėms suteikti daugiau vietų sporto ir renginių salėse, daugiau erdvių lauke. Jeigu verslas pradės prioritetizuoti paskiepytuosius ir bus aktyvus, tikėtini pokyčiai ir iš valdžios pusės švelninant karantiną. 

Paskiepytiems talpumo reikalavimai galėtų būti padidinti bent kelis kartus, remiantis geriausia praktika. Pavyzdžiui, 2021 m. JAV Nacionalinės futbolo lygos svarbiausiame metų renginyje „SuperBowl“ dalyvavo 7.500 papildomų žiūrovų, kurie buvo paskiepyti.

Kaip verslui daryti įtaką valdžios sprendimams

Valdžia jau privilegijuoja pasiskiepytuosius Izraelyje, Danijoje, Austrijoje, kitose ES šalyse. Vakcinuotiems ar persirgusiems COVID-19 daug kur atviri sporto klubai, barai ir restoranai, nors jie uždari kitiems.

Paskiepytiems klientams taip pat suteikiami ne tokie griežti ribojimai dėl renginių ir susibūrimų talpumo. Lietuvos valdžia irgi jau tai daro ir toliau planuoja daryti, įskaitant „Galimybių paso“ dėka. Bet verslas galėtų drąsiau inicijuoti papildomas paskatas paskiepytiems, tuo pačiu darant įtaką ir valdžios požiūriui.

Prielaida, kad pasiskiepijęs ir atlikęs PGR testą žmogus kelia vienodą grėsmę savo ir kitų sveikatai — neatlaikys laiko ir praktikos „testo“. Dėl to didelių renginių (talpinančių 500 žmonių ir daugiau) organizavimo tikslais verslas gali siūlyti daugiau „galimybių“ paskiepytiems renginiuose, restoranuose, baruose. Nebus jokių prieštaravimų nei minėtai geriausiajai praktikai, nei medicininei ar teisinei logikai, jei, tarkim, bus organizuojami renginiai su žymiai didesniais kiekiais paskiepytų žiūrovų.  

Proaktyvi komunikacija ir pilnavertiškas dialogas

Tinkama komunikacija yra ledlaužis. Valdžiai nereikėtų per prievartą brukti kiekvienos vakcinos kaip vienodos – net jei jos panašios sudėtimi, tačiau jau skiriasi ir toliau skirsis savo reputacija. Kol yra mažiau pageidaujamų vakcinų perteklius, reikėtų leisti žmonėms jomis skiepytis be eilės, siūlyti tiems, kurie jų nori. Darbdaviai galėtų iš valdžios perimti dalį tos įtikinėjimo naštos naudoti mažiau populiarias vakcinas.

Verslas padėtų komunikuojant su visomis marginaliomis visuomenės grupėmis, skeptikais ar nenorinčiais skiepytis. Dabar Lietuvoje jau kalbama apie senjorų skeptiškumą. Bet kol kas ignoruojama dar reikšmingesnė potencialių skeptikų grupė, remiantis duomenimis JAV ir kitose šalyse, – jaunimas.

Juos įtikinti bus sudėtinga, nes pačios COVID-19 ligos jie nebijo kaip kiti. O be paskiepyto jaunimo bet kokia tikimybė grįžti į normalų gyvenimą bus tik iliuzija. Dialogą su jaunimu turėtų vystyti jį įdarbinantis verslas. Kuo tvarkingiau ir lanksčiau bus organizuotas skiepijimas dabar, kol dar trumpam turime neišnaudotos paklausos kreditą, tuo labiau sukursime kontekstą persverti į savo pusę ir abejojančią visuomenės dalį.

Valdžia turėtų geriau suprasti, kad kartais reikia sustoti ir leisti rinkai susireguliuoti pačiai, skatinant masinę vakcinaciją. Verslas, savo ruožtu, turėtų mažiau tikėtis valdžios paramos, imti iniciatyvą į savo rankas ir kurti savo skiepijimo politiką dialoge su darbuotojais ir klientais. Jei kartu priimsime sprendimus, greičiau kartu išeisime iš šios beprecedentinės krizės.     

Komentaro autorius Dovydas Vitkauskas daugiau nei du dešimtmečius dirba teisingumo ir viešojo valdymo reformų srityje įvairiose Europos šalyse, pataria valdžiai kaip ekspertas ir vadovauja įvairiems ES projektams.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30
Paryžiaus susitarimas grąžinamas į dienotvarkę

Dėl pandemijos ir smarkiai išaugusios didžiųjų pasaulio galių politinės įtampos nepelnytai kukliai buvo...

Verslo aplinka
2021.04.29
Kiek valstybės turi būti VVĮ? 12

Šiandien ministrų kabinetas planuoja svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) teikiamą atnaujintą...

Verslo aplinka
2021.04.28
D. Vitkauskas. Kodėl verslas „tingi“ įsitraukti į vakcinavimo politiką? 10

Liko vos 2 mėnesiai iki prezidento Gitano Nausėdos paskelbto ambicingo tikslo paskiepyti nuo COVID-19 bent du...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Šostak. Technologijų įmonės vis dar nepakankamai brangios 3

Po pernykštės krizės atsistačius finansinio ir NT turto kainoms, vis daugiau pasigirsta pokalbių, „ar mes...

Verslo aplinka
2021.04.27
V. Nakrošis. „Naujos kartos Lietuvos“ planas – ar užteks drąsos naujos kartos viešajam valdymui sukurti?

Finansų ministerijos organizuotoje apskritojo stalo diskusijoje dėl daugiau nei 2 mlrd. Eur vertės „Naujos...

Verslo aplinka
2021.04.27
Metas keisti jauką 42

Tai, kad mūsų šalis nebėra pigios darbo jėgos šalis, dar kartą patvirtino ir Japonijos įmonė „Yazaki“: ši...

Verslo aplinka
2021.04.27
Valdžios sprendimai - it būrimas iš kavos tirščių

Baltijos šalių įmonių vadovų apklausa, kurią atliko „PwC“, rodo, kad keturios iš penkių bendrovių Lietuvoje...

Verslo aplinka
2021.04.26
R. Vilpišauskas. Ekonomikos gaivinimo planas – ar šį kartą bus kitaip?

Balandžio viduryje Lietuvos finansų ministrė pristatė Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo...

Verslo aplinka
2021.04.25
L. Mikalonienė. Virtuali buveinė – laikas keistis?

Darbas nuotoliniu būdu, ypač išplėtotas pandeminiu COVID-19 laikotarpiu, virtualūs visuotiniai akcininkų...

Verslo aplinka
2021.04.24
D. Zaveckas. Negailestinga statistika apie Statistikos departamentą 7

Įmonės Statistikos departamentui kasmet turi pateikti 20 ataskaitų (po keturias ketvirtines ir keturias...

Verslo aplinka
2021.04.23
S. Malinauskas. Biržoje – mažmeninių investuotojų aktyvumas ir pozityvūs įmonių planai 1

Nors pasaulinė pandemija jau tęsiasi antrus metus, pasaulio ir Baltijos vertybinių popierių rinkose prekybos...

Verslo aplinka
2021.04.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku