Chroniška galvasopė, vaistų nerasta?

Publikuota: 2021-04-09
Algimanto Kalvaičio nuotr.
svg svg
Algimanto Kalvaičio nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Nors ne viena Vyriausybė deklaravo pradėsianti valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarką, kad jos būtų skaidriai valdomos ir uždirbtų didesnę grąžą valstybei, procesas iš vietos beveik taip ir nepajudėjo. Krūvą silpnų vietų šioje srityje rado ir naujausias Valstybės kontrolės auditas, konstatavęs, kad pertvarka nepavyko. Daug dėmesio VVĮ valdysenai skirianti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija rekomenduoja dalį tokių įmonių parduoti privatiems investuotojams.

Valstybės kontrolės (VK) auditas atskleidė, kad valstybė ir savivaldybės ne visada užtikrina, jog jų įmonių ir viešųjų įstaigų veikla būtų pagrįsta gerojo valdymo principais, skaidri bei orientuota pasiekti tikslus. Didžioji dalis savivaldybių įmonių savo steigėjoms skiria mažiau dividendų, nei galėtų.

„Vykdant valstybės valdomų įmonių pertvarką, buvo siekiama jų portfelį optimizuoti, tačiau to įgyvendinti, kaip planuota, nepavyko. Vis dar veikia dalis valstybės įmonių, kurių teisinė forma neleidžia užtikrinti pažangios valdysenos. Be to, nėra objektyviai įvertintas valstybės įmonių ir viešųjų įstaigų vykdomų funkcijų pagrįstumas. Taip nesudaromos sąlygos išgryninti jų kompetenciją ir nustatyti, kokias viešąsias paslaugas turėtų teikti tik valstybės institucijos“, – aiškina audito išvadas pristačiusi Sandra Ragėnaitė, VK Ekonomikos audito departamento vyriausioji patarėja.

Lietuvoje 2019 m. veikė 1.007 valstybės ir savivaldybių valdomos įmonės, VVĮ visų eilių antrinės bendrovės bei viešosios įstaigos, 74 institucijos atstovavo valstybei ir savivaldybėms jų valdyme, suskaičiavo VK.

Audito metu nustatyta, kad 84% vertintų savivaldybių valdomų įmonių nepaskyrė arba paskyrė mažiau į savivaldybių biudžetus dividendų ar pelno, nei galėjo pagal jų esamą nuosavo kapitalo pelningumą ir gerąją valstybės valdomų įmonių praktiką. Ir, regis, prikišti joms ką sunku: mat iki šiol savivaldybių valdomų bendrovių dividendų skyrimo ir mokėjimo politika teisės aktais nėra reglamentuota – dėl dividendų paskyrimo sprendžia pati savivaldybė.

VVĮ šiuo metu priskaičiuojama 50: 42 iš jų 2019 m. veikė pelningai ir uždirbo 234,7 mln. Eur grynojo pelno, tačiau kapitalo grąža tesudarė 4,2%. 2019 m. VVĮ valdė 10,5 mlrd. Eur vertės turto (2018 m. – 9,6 mlrd. Eur), iš jo energetikos įmonės – 5,2 mlrd. Eur.

Tokia menka kapitalo grąža VVĮ finansinėse ataskaitose atsispindi metų metais. Įmonėms ir toliau keliami nepakankamai ambicingi tikslai, o šios, prisidengdamos įvairiais pretekstais, stengiasi kuo mažiau uždirbtų dividendų atseikėti į valstybės iždą. Tokios įmonės liaudyje vadinamos „partijų lesyklėlėmis“: mat politikai taikosi užimti tas ministerijas, po kurių sparnu glaudžiasi gerus pelnus uždirbančios valstybinės įmonės.

Praėjusi Vyriausybė buvo prisiėmusi VVĮ pertvarkos ir centralizavimo planą, tačiau jis nebuvo įvykdytas – kai kurių priemonių įgyvendinimo terminai nukelti gerokai vėlesniam laikui – kol kas iki 2024 metų. Įsibėgėjus tokių įmonių reorganizavimui, ne tik buvo nuspaustas stabdis, bet ir buvo mėginama įmonių valdymą vėl perimti į „politines rankas“.

Naujoji Vyriausybė, kaip ir daugelis pirmtakų, skelbia pasiryžusi bristi į VVĮ valdymo tobulinimo „vandenis“.

„Kol kas nematau, kad valstybės įmonės turėtų ambicijų uždirbti svarią grąžą valstybei, ir šioje srityje gerokai atsiliekame nuo EBPO vidurkio. Taigi pirmiausia turime peržiūrėti ne tik tokioms bendrovėms keliamus tikslus, bet ir jų valdyseną“, – teigė Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, sausį susitikusi su VšĮ Valdymo koordinavimo centro vadovu Vidu Danieliumi.

VVĮ įmonės ir toliau lieka EBPO dėmesio centre – ši organizacija jau anksčiau akcentavo būtent tokių įmonių valdymo reformos būtinumą Lietuvoje: depolitizuoti jų valdymą buvo viena iš sąlygų, kurią mūsų šalis turėjo įvykdyti, siekdama įstoti į šį vadinamąjį turtingųjų klubą. Kai kurie žingsniai buvo žengti, pradėtos kurti nepriklausomos VVĮ valdybos, tačiau reforma iki galo liko nepadaryta.

Praėjusių metų pabaigoje paskelbtoje EBPO ekonominėje apžvalgoje, skirtoje Lietuvai, pabrėžiama, jog turi būti aiškūs kriterijai, kada valstybinė nuosavybė yra reikalinga, jeigu „nėra įtikinamų argumentų, kodėl jas turėtų valdyti valstybė“, organizacija rekomenduoja dalį VVĮ parduoti privatiems investuotojams.

VŽ nuomone, problemos, kurias mini ir EBPO, ir VK, yra gerokai įsisenėjusios ir iš tikrųjų nėra naujiena nė vienai naujai vyriausybei. Tačiau vien tik „planuoti“ pertvarką ar surašyti tikslus negana – tai liudija ir nevykęs buvusių valdžių „palikimas. Esminių permainų reikėtų imtis neatidėliojant – jei tik tam iš tiesų yra politinės valios. Nes, kaip rodo istorija, dauguma reformų valdymo pusiaukelėje dažniausiai kažkur „pasimesdavo“ arba tikslas buvo „matuojamas“ artėjančių rinkimų masteliais“.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
L. Grinevičius. Trąšų rinkoje – karšta: pajusime ir per maisto kainas

Nors dar tik pavasaris, o iki derliaus nuėmimo kai kam dar reikės išgyventi, jau dabar aišku, kad grūdų...

Laikas apsispręsti: kurioje esi pusėje 98

Šį šeštadienį Lietuvą turėtų sudrebinti vadinamasis „Didysis šeimos gynimo maršas“, kuris, kaip skelbia jo...

Pagramdžius prezidentūros „paslapčių skrynios“ dugną 6

Prezidentūros užsakyta gyventojų apklausa virto tikru detektyvu. Dėl nesuprantamų (ir nepaaiškintų)...

Verslo aplinka
2021.05.12
M. Palijanskas. Estija jau neatsilaikė prieš palmių aliejaus invaziją. Ar atsispirs Lietuva? 9

Estijoje įsigaliojus naujos redakcijos Skystųjų degalų įstatymui, degalų prekybininkai gali lanksčiau vykdyti...

Verslo aplinka
2021.05.11
Kur nukeliauja mokesčiai 7

Šiandien Lietuvoje minima Pagarbos mokesčių mokėtojams diena – jų dėka šalis turi biudžetą, kariuomenę,...

Verslo aplinka
2021.05.11
A. Aslundas. Rusijos „meškų“ ekonomika

Vos prieš keletą metų investicijų bankininkai optimistiškai vertino besiformuojančias rinkas, spėdami, kad...

Verslo aplinka
2021.05.10
Kai protingumo kriterijus – anapus slenksčio 2

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, nustebinusi rinką biurokratinėmis žabangomis, į kurias įtraukė...

Verslo aplinka
2021.05.10
M. Stankevičius. Sutelktinio finansavimo platformos: tik skelbimų lentos ar investavimo partneriai? 2

Viešojoje erdvėje pastaruoju metu išryškėjo diskusija dėl sutelktinio finansavimo platformų (SFP) operatorių...

Verslo aplinka
2021.05.08
D. Palavenis. Pokyčio technologijos ir gynybos pramonė. Ar Lietuva turi ką pasiūlyti?

Balandžio 20 d. Europos gynybos agentūra (EGA) organizavo aukšto lygio nuotolinę konferenciją, kurioje ES...

Verslo aplinka
2021.05.07
D. Misiūnas. Medžiotojai ir bėgikai 13

Prieš savaitę didžiausi Lietuvos technologijų startuoliai susivienijo į asociaciją „Vienaragiai.lt“,...

Verslo aplinka
2021.05.07
Baimė ar šuolis atgal, į bebrų užtvankas? 20

„Ignitis grupės“ darbuotojų skatinimo opcionais programa, sukėlusi abejonių Seimo Biudžeto ir finansų...

Verslo aplinka
2021.05.07
V. Degutis. Verslo procesų automatizavimas: ateitis jau čia – ar mes pasiruošę?

Dabartiniai rinkos pokyčiai – tiek susiję su pandemija, tiek su apskritai globaliomis verslo valdymo...

Verslo aplinka
2021.05.06
J. Rojaka. Skatindami verslą galėtume spurtuoti kaip „Ferrari“, tačiau judame vėžlio greičiu 2

Analizuojant lėšų panaudojimą ir dabartines tendencijas šalies ekonomikoje, peršasi akivaizdi išvada –...

Verslo aplinka
2021.05.06
Kad bėgdami nuo vilkų, neužlėktume ant meškų  4

Per 2008-2009 m. finansų krizę ne viena kompanija nukentėjo nuo vadinamųjų „feniksų“, kai bankrotą inicijavus...

Verslo aplinka
2021.05.06
Idėjos, ardančios vienybę? 8

Pastaruoju metu vis labiau įsiplieskianti diskusija dėl galimybių paso jau įtraukė ir svarbiausių šalies...

Verslo aplinka
2021.05.05
V. Gružauskas. Dirbtinis intelektas: ar tikrai žinote, ką perkate 4

Šiuo metu dirbtinis intelektas (DI) yra naudojamas praktiškai visur, o domėtis bei skleisti informaciją apie...

Verslo aplinka
2021.05.04
Ant desperacijos ribos 7

Lietuvos turizmo ir viešbučių verslas, suspaustas pandemijos sukeltų karantinų varžtais, priverstas kentėti...

Verslo aplinka
2021.05.04
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Smulkusis verslas siunčia optimizmo signalą

Smulkiajam verslui pandemija sudavė rimtą smūgį – neigiamą įtaką ji padarė daugiau nei pusei šalies smulkiųjų...

Verslo aplinka
2021.05.03
(Ne)tiesioginiai merų rinkimai: trukt už vadžių – vėl iš pradžių 1

Tai kažkur jau matyta ir girdėta – visi politikai dievagojasi esantys už tiesioginius merų rinkimus, bet tuo...

Verslo aplinka
2021.05.03
Sistema be sistemos

Sudėtinga, dažnai stringanti ar iš dalies neveikianti GPAIS sistema, kelianti galvos skausmą įmonių...

Verslo aplinka
2021.04.30

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku